2020 m. rugpjūčio 8 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Sveiki gyvi, kolegos, sulaukę 2011-ųjų sausio 13-tosios, Laisvės gynėjų dvidešimtmečio!

Aldona ŽEMAITYTĖ, LŽS pirmininko pavaduotoja

         

Aldona_Zem._II.jpgSveikinu su šia įstabia diena, kuri širdyje paliko gilų įspaudą. Visą sausio tryliktosios dieną ( ir ketvirtadienio vakarą) praleidau prie televizoriaus.

 Pamačiau tiek daug autentiškų kadrų, kurių turbūt gyvenime daugiau neteks regėti. Todėl nuščiuvusi viską dėjausi į širdį.

 

Mačiau ir dokumentinį filmą "Sekmadienio rytas …tryliktosios naktį", sukurtą iš karto, po 1991-ųjų Sausio įvykių. Stebėjausi ir žavėjausi kauniečių televizijos žurnalistų operatyvumu, aistra savo darbui, tikėjimu savo valstybe.

 

Mes visi tada buvome labai vieningi. Buvom lyg vienas alsavimas, nes visus svaigino laisvės oras. Ne visus, žinoma, o tik tuos, kurie buvo prie Parlamento ir Televizijos bokšto, Radijo ir televizijos komiteto Vilniuje, taip pat prie Kauno radijo ir televizijos redakcijos, priėmimo stoties Vaižganto gatvėje, Juragių telecentre ir Sitkūnų radijo stotyje, kur kolegos tada drąsiai dirbo negalvodami apie pavojų.

 

Manau, kad mes to pavojaus net nejutome, nesupratome, kad vaikštome ant peilio ašmenų. Dabar, kai viskas nutolo per vienos kartos gyvenimą, pojūčiai dar užaštrėjo. Buvo atgaivinta atmintis. Sujaudino Tito Masiulio sesers kalba Seime, jos ašaros, jos rečitatyvas užgniaužtu nuo gėlos balsu.

 

Aš jau leidžiuosi į emocijas… O šįkart norėjau pasidžiaugti, mieli kauniečiai, pasididžiuoti jūsų darbu tomis neramiomis ir nežinia grasinančiomis dienomis. Ir tuo tikėjimu, kad Lietuva nepražus, nebus užlieta trečiosios okupacijos bangos.

 

Visiems, visiems, ne tik Lietuvos žurnalistų sąjungos nariams, linkiu gerų, darbingų ir kūrybingų dienų!

Nuotraukoje: LŽS pirmininko pavaduotoja Aldona Žemaitytė

                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                




Virselis_1934_m._I.jpg


IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 86 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,IERARCHIJA"


Tarp kolegų pasidairius,
yra giminės įvairios,
Nors, kas skaito tik gazietą,
gal būt, to nepastebėtų.

Yra giminė - vyriausių,
Jie tarp raštų įsirausę,
Nors minkštoką turi kėdę.
bet labai nesaugiai sėdi.

Jei su plunksna ką nors daro,
tai parašo žodį svarų,
O jeigu parašo nieką,
tai nelaiko tai per grieką.

Paskiau eina sekretoriai,
žmonės nelabai padorūs.
Šitie žmonės visą laiką
tik ką nors nubraukti taiko.

Ir didžiausią nuo jų kančią
tai reporteriai iškenčia.
Nubraukė eilutę, kitą,
ot ir nėra poros litų...


(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)