2020 m. vasario 25 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Honoraras. Praradau daugiau negu uždirbau

Jonas STALIULIONIS, Varėna

Kurejas_II.jpgEsu pensininkas ir dabar daugiau laiko skiriu rašto darbams. Neseniai Varėnos rajono laikraštis „Merkio kraštas“ išspausdino visą puslapį mano eilėraščių, už kuriuos išrašė 50 Lt honorarą. Atskaičius mokesčius gavau 44 litus. Nuvažiavęs į Vilnių nusipirkau Viktorijos Daujotytės „Tragiškos meilės lauką“ (apie S. Gedą).

 Mėgstu Viktorijos, su kuria 1963 metais pradėjau lituanistikos studijas Vilniaus universitete, knygas. Pastaruoju metu jų neatveža į Varėnos knygyną. Daugelio knygų, ir ne tik šios autorės, negauna ir Varėnos biblioteka. Todėl jau keletą metų nusipirkti knygų važiuoju į Vilnių. Sostinėje nusipirkau „Arčiau Lietuvos“ (apie B. Radvilaitę), „Gyvenimas prie turgaus“ (apie J. Strielkūną) ir dar kai kurias šios autorės ir kitų rašytojų knygas.

Deja, skaitymo malonumą netrukus apkartino netikėtas akibrokštas. Dvyliktą mėnesio dieną, kaip įprasta, į mano sąskaitą nebuvo pervesta pensija. Paaiškino, kad dabar aš jau esu dirbantis pensininkas ir pensiją gausiu mėnesio pabaigoje. Teko žmonai iš savo vargano atlyginimo mane maitinti dvi savaites. O kai atsiėmiau pinigus ir kelis kartus perskaičiavau, man pasirodė, kad aš daugiau praradau negu uždirbau. Ir tai dar neskaitant popieriaus, rašalo, spausdinimo išlaidų. Pasidomėjęs sužinojau, kad ne vienas pensininkas atsisako honoraro, nors pinigų jam labai reikia. Tuos honorarinius pinigėlius visada išleisdavau knygoms. O knyga rašančiam žmogui labai reikalinga.

Kodėl mūsų nepriklausomoje Lietuvoje seni rašantys žmonės taip skaudžiai baudžiami? Kuo juos galėtų paguosti valdžios vyrai ir moterys? Bet netikiu, kad ką nors gero pasiūlytų. Nebent patartų nerašyti. Juk buvęs kultūros ministras neseniai mums patarė skaityti senas knygas. O kaip moko liaudies išmintis: obuolys nuo obels netoli rieda....

Apie laiško autorių. Jonas Staliulionis Vilniaus universitete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. 1979 metais pradėjo dirbti „Raudonosios vėliavos“ redakcijoje atsakingu sekretoriumi, vėliau – laiškų ir masinio darbo skyriaus vedėju. Atgimimo laikais, keičiantis laikraščio profiliui, liko „Merkio krašto“ korespondentu. 2005 metais išėjo į pensiją. Eilėraščius su pertraukomis rašė visą gyvenimą. Savo kūrybą skelbė Varėnos ir Kaišiadorių, Alytaus apskrities laikraščiuose, „Lietuvos aide“, almanachuose „Merkio lieptai“, „Tėkmė“, „Gija“. Pastaruoju metu suviliojo eseistika, kurią spausdina „Lietuvos aidas“, „Gimtinė“, „Giružis“, „Merkio kraštas“. 2005 metais išleido savo pirmąją eilėraščių knygą „Tai mano kaimas – Nemaitonys“. 2008 m. išleisti J.Staliulionio eseistiniai pasakojimai "Žibalinės lempos vaikai".

 Vladimiro Beresniovo piešinys "Kūrėjas"

 




Virselis_1934_m._I.jpg


IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 86 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,IERARCHIJA"


Tarp kolegų pasidairius,
yra giminės įvairios,
Nors, kas skaito tik gazietą,
gal būt, to nepastebėtų.

Yra giminė - vyriausių,
Jie tarp raštų įsirausę,
Nors minkštoką turi kėdę.
bet labai nesaugiai sėdi.

Jei su plunksna ką nors daro,
tai parašo žodį svarų,
O jeigu parašo nieką,
tai nelaiko tai per grieką.

Paskiau eina sekretoriai,
žmonės nelabai padorūs.
Šitie žmonės visą laiką
tik ką nors nubraukti taiko.

Ir didžiausią nuo jų kančią
tai reporteriai iškenčia.
Nubraukė eilutę, kitą,
ot ir nėra poros litų...


(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)