2020 m. vasario 25 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Stasys Arnašius: Mano metai – mano turtas !“


Arnasius_II.jpgJaunoji Lietuvos žurnalistų karta nepažįsta savo vyresniojo kolegos vilniečio Stasio Arnašiaus. Tik paėmę į rankas praėjusiais metais jo išleistą knygą „Interviu su savimi ir su tais, kuriuos sutikau kelyje...“ supras, koks įdomus, prasmingas, nepakartojamas žurnalisto, paskyrusio savo kūrybą Lietuvos radijui ir televizijai, gyvenimas. Nors S. Arnašių liga privertė judėti tik vežimėlio pagalba, jis vis dar aktyvus, tai įrodo ir jo dalyvavimas LŽS XV suvažiavime, kūrybingas. Ir toks pat draugiškas, nuoširdus, mielas. Sveikiname puikų televizijos žurnalistą, beje, palikusį pėdsaką ir spaudoje, parašiusį ne vieną knygą, su atėjusiais 2011 metais, linkime sveikatos ir stiprybė! Taip pat dėkojame LŽS nariui Stasiui Arnašiui specialiai mūsų svetainei parašiusiam pasakojimą „Mano metai – mano turtas“

 

Per ilgus kūrybinės veiklos metus esu sukaupęs gana gausų video ir foto archyvą.Visa krūva foto nuotraukų man mena įvykius,kuriose aš pats dalyvavu arba buvau tų yvykių sukuryje. Kai minėjau 77 metų sukaktį ,prengiau nedidukę foto nuotraukų ekspoziciją.Ir žvelgiant į akimirkas,kurias fiksavo foto aparatas ir kamera,ėmė ryškėti mintis,kad didžiausias mano turtas-

METAI. O prasmingai ir įvairiai praleistų metelių susikaupė gana daug.Nesutaupiau piningų, kitų materilinių vertybių, nes didžiausią pajamų dalį investavau į būstą ,aplinką,kurioje gyvenu ,kur priglaudą rado šeima, anukėlės,visi man artimi žmonės.

 

Gimtadienio proga svečiams ir kolegoms pristačiau savo kūrinį“Interviu su savimi“(knygos pavadinimo ieškoti nereikėjo, liko toks pat,kaip ir ankstesnio leidinio). Dailininko J.Čiplio drobė man mena puikų žmogų ir bičiulį.Su Jeronimu praleista daug metų. Jo kūrybinė veikla visada žavėjo,dvelkė optimizmu ir noru gyventi, kurti.Skaudi netektis, nes jo nėra mūsų gyvųjų tarpe jau daugel metų.Tad“Interviu su savimi“jo kūrybos vaisius ir visada primena draugą ir bičiulį.

 

Taigi,metai-didžiausias turtas.Ir jų gija,ačiū Dievui,dar vis nenutrūksta.Mes su kolegomis ir bendražygiais džiaugėmės visų atėjusių kūrybiniais laimėjimais,susuktų video filmų,apybraižų,siužetų ir parašytų knygų sėkme. Malonu buvo paspausti dešinę Justui Vincui Paleckiui,kurį anais laikais,dar dirbant jaunimo laikraštyje,vedžiau duobėtais,kartais nenuspėjamais žurnalistikos keliais.Ir aš,dar nesusitupėjęs plnksnos bičiulis,patariau ir aiškinau žurnalisrikos vingių gudrybes.Nors ir pats ne ką daugiau mokėjau ir žinojau.O štai šiandien Justas,kaip sakoma neieško žodžio kišenėje.Jo vertingi patarimai ir įvykių komentarai randa atgarsį visuomenėje ir mielai priimami klausytojų ir kolegų tarpe.

 

Kolega Audrius Siaurusevičius pasuko šiek tiek kitu keliu.Jam dabar gyvybiškai aktualu vairuoti Lietuvos nacionalinės televizijos ir radijo veiklos vairą.Kaip išsilaikyti konkurencinėje kovoje,kai ant kulnų lipa ne vienas,o keli kanalai.Kaip sukurti įdomias transliacijas ir laidas žiūrovams bei klausytojams?Ir dar vienas reiklus priesakas-nesuklupti kai aplinkui švilpia ir badosi kritikos smaigaliai,badantis vos ne kiekviename žingsnuje?Tokiai kovai ryžtis gali tik drasus,stiprus ir ištvermingas žmogus...

 

Savo kūrybinę veiklą derinau su Žurnalistų sąjunga.Malonu konstatuoti,kad mano sumanymai,kaip taisyklė rasdavo atgarsį sąjungos vadovų tarpe. Pirmininkas Dainius Radzevičius visada jautriai ir dėmesingai priimdavo mano sumanymus, prašymus ir pageidavimus. Kol galėjau judėti aktyviai dalyvavau Senjorų klubo veikloje, kariam vadovavo mano bedraamžis Stanislovas Pleskus. Mūsų bendruose susitikimuose malonu būdavo matyti ir bendrauti su Vytautu Mikuličiumi,Jonu Vėlyviu, Algiu Degučiu ir kitais klubo nariais,diskutuoti,pasikeisti nuomonėmis apie to meto aktualijas ir įvykius.Paigendu šių žmonių.Ir tikra atgaiva buvo man,kai jie atvyko į svečius per mano gimtadienį

 

Kolega ir mokslo draugas Romualdas Ozolas į mano šventę atsinešė storą knygą“Supratimai“.Jo filosofinės mintys toli gražu-netelpa apybraižoje ar siužete.Jis buvo pažadėjęs ir ištesėjo šiais metais išleis į gyvenimą savo suprtimus,pastebėjimus ir filosofines mintis.naujoje knygoje.Su Romualdu mus sieja ir kita,žemiškesnė gija.Tai Vilniaus universiteto dainų ir šokių ansamblis.Su šio kolektyvu mes apkeliavome pasaulį ir Romualdas iš koncero į koncertą bogino už jį patį didesnį kontrabosą.O jo stygų virpesys žadino ir kvietėne tik groti,bet ir dainuoti, šokti...

 

Privalau atskirai pasakyti apie kitą aistrą mano gyvenime.Visada galėjau nenufilmuoti video siužetą , neparašyti vaizdelio, bet nenueiti į ansamblio repeticiją ar koncert , jokiu būdu.Tai buvo man pareiga ir mtyt prievolė. Tad ir dabar,svečių būryje matydamas kanklininkes ir dainininkes visda lenkiu savo žilą galvą ir bandau pritarti pažįstamai melodijai ar dainai.O užtraukus studentišką dainelę, atgyja širdis ir geri jausmai. Pasidžiaukime, mieli bičiuliai, gyvenimu ir kol gyvi - gražia žiemuže.Tokia proga ir taurele privalu išlenkti. „Būrin,būrin draugai.Juk mes viena šeima.Tenuskamba plačiai sudentiška daina!..“

 

Nuotraukoje: Publikacijos autorius, buvęs Lietuvos televizijos žurnalistas, LŽS narys, vilnietis Stasys Arnašius

                                                                        LŽS nario Ričardo Šaknio nuotr.

 

 




Virselis_1934_m._I.jpg


IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 86 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,IERARCHIJA"


Tarp kolegų pasidairius,
yra giminės įvairios,
Nors, kas skaito tik gazietą,
gal būt, to nepastebėtų.

Yra giminė - vyriausių,
Jie tarp raštų įsirausę,
Nors minkštoką turi kėdę.
bet labai nesaugiai sėdi.

Jei su plunksna ką nors daro,
tai parašo žodį svarų,
O jeigu parašo nieką,
tai nelaiko tai per grieką.

Paskiau eina sekretoriai,
žmonės nelabai padorūs.
Šitie žmonės visą laiką
tik ką nors nubraukti taiko.

Ir didžiausią nuo jų kančią
tai reporteriai iškenčia.
Nubraukė eilutę, kitą,
ot ir nėra poros litų...


(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)