2019 m. rugsėjo 22 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Kai kokiam nors senstelėjusiam žmogui švenčiant gimtadienį susirinkę draugai ima sakyti tostus, nuo to darosi tik graudžiau

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Audronė Jankuvienė. Strategija visiems ar stalčiui?


Jankuviene_II.JPGJeigu atidžiau panagrinėtume savivaldybių plėtros strateginius planus artimiausiam penkmečiui ar dešimtmečiui, pirmiausia reiktų skirti labai daug laiko kiekvieną jų perskaityti, nes planas sudaro 70 ar 100 puslapių. Kaip gera knyga. Paskui šiek tiek sutriktume: jie atrodo panašūs kaip du vandens lašai, viskas lyg girdėta, skaityta, nuobodu. Netgi sakiniai ir pastraipos rikiuojasi vienas po kito, tarsi būtų nurašyti. Tarkim, strategijos rengtos pagal tą patį modelį, ir tai – ne blogiausia.

 Pusę šios „knygos“ – keliasdešimt puslapių dažniausiai sudaro ekonominės ir socialinės būklės analizė: bendra, atskirų sektorių, stiprybių, silpnybių, grėsmių, galimybių...

Žinoma, strategijos neįmanoma parengti neturint esminių išeitinių duomenų apie miesto ar rajono situaciją, tačiau ar verta įžvalgoms reikalingą pradinę informaciją perkelti į pačią strategiją, kuri darosi labiau panaši į referatą, nei į visuomenei patrauklią ir jos veiksmus turinčią įkvėpti strategiją?

 Suomijos miesto Juveskiulės, prieš du dešimtmečius buvusio miesto vaiduoklio, strategiją sudaro viso labo keturios trumpos tezės. Štai tokios: verslumas yra mąstymo ir veikimo būdas; mažiau planų, daugiau veiklos! įtraukti viešąjį ir privatų sektorius; vietiniai turi veikti!

 Tačiau kol jos buvo išgrynintos, ilgai diskutavo valdžios, verslo, akademinės bendruomenės atstovai. Štai šiam darbui – bendravimui, diskusijoms, ginčams – buvo skiriama daugiausiai laiko, kol bendru sutarimu atrastas atspirties taškas. Ir tai laidavo strategijos sėkmę – ją kaip savo priėmė vos ne kiekvienas Juveskiulės gyventojas, o valdžios institucijų, įmonių, viešųjų įstaigų veiksmai buvo nukreipti bendra strategine linkme.

 Paradoksalu, bet mes, atrodo, turime per daug laiko ir pinigų strategijoms rengti. Jos rengiamos uždaruose centruose, „diskutuojant“ su kompiuteriais, o ne teiraujantis visuomenės – kaip norime gyventi po 10 ar 20 metų? Formalus kvietimas baigiamojoje stadijoje teikti savo siūlymus duoda menką efektą, nes būna pavėluotas. Strateginė klaida jau padaryta.

 Jei nuo pat pradžių ieškant atspirties taško, kaip pozicionuoti savo miestą ar rajoną, nebus įtraukta vietos bendruomenė, jei strategijos nebus priimtos visų visuomenės grupių konsensuso būdu, raidos planai ir toliau bus pasmerkti dulkėti stalčiuose ir lentynose.

Nuotraukoje: Komentarų autorė, LŽS Vytauto Gedgaugo premijos laureatė Audronė Jankuvienė

 

 


Virselis_1934_m._I.jpg

IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 85 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,PLUNKSNOS BROLIAI"

Žurnalistam Lietuvoje
visiškai neblogai klojas.
O jei kam kiaura alkūnė,
tai tas paslaptim tebūnie.

Žurnalistai  Eldorado
kolei kas mus nesurado
Ir už žodį, nors stiproką,
dar po dolerį nemoka.

Visų pirma labai svarbu,
kad visuomet yra darbo,
O jei ne visad sumoka,
dėl to liūst neapsimoka.

Sako, laikraščių tiražas
kolei kas dar esąs mažas.
Ir kol kas dar mūs tėvynėj,
sako, esą daug laukinių.

Jei jau šneka taip leidėjas-
padirbėkim iš idėjos.
Nors kitur tas nemadoje,
tegul liks dar bent spaudoje.

Šiais jau būklė mūsų svarbi,
Spaudos žmogų visi gerbia.
Jei svečiuose kur tenka būti,
užufundija čėrkutę.

Sako, spaudos pionierius
juk negali būt negėręs.
Taigi ši patieka
žurnalistui ir telieka.

Kolei kas pas mumis spaudą
su glėbiu dar nieks negaudo.
Pas mus, mat, kiti dalykai:
daug kas skaito tik dykai.

Šitokioj aplinkumoje
daugel kas patiestų kojas,
Bet lietuvis žurnalistas
dar bankrotų nepažįsta.

(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)