2019 m. rugsėjo 22 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Kai kokiam nors senstelėjusiam žmogui švenčiant gimtadienį susirinkę draugai ima sakyti tostus, nuo to darosi tik graudžiau

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Nekalėdinis valdžios ir bažnyčios tandemas

Aldona SVIRBUTAVIČIŪTĖ ("Ūkininko patarėjas")

a_svirbutavi_II.jpgBelaukiant Kalėdų stebuklo Lietuvos žmonės dar kartą iš kadaise šventove vadinto Seimo išgirdo, kaip jie vertinami, o tiksliau niekinami ir paverčiami statistiniais vienetais, besikėsinančiais sužlugdyti per kančias ir vargus sukurptą biudžetą.

Tad ir parlamentarų karšti debatai svarstant nusavintų pensijų grąžinimą kitais metais, o ne vėliau ar niekada, tebuvo tik politinė iškrova pasismaigstant kritikos ietimis. Premjeras Andrius Kubilius ir 71 balsas atrėmė bet kokius argumentus pamėginti nors iš dalies spręsti labiausiai socialiai neapsaugotų piliečių, pensininkų, dalią ir kompensuoti atimtas pensijas.

 Finansų ministrė Ingrida Šimonytė prisipažino, kad ją glumina klausimai, ar neįmanoma atrasti pinigų. Ji atitarė, kad pinigai nėra kažkokie grybai po medžiu, kuriuos reikėtų nueiti ir surasti.

„Seimo narių siūlymas sumažintas pensijas atstatyti į 2009 m. lygį nuo 2011 m., o ne nuo 2012 m., kaip yra numatyta, tik iš pirmo žvilgsnio atrodo visuomeniškas ir galbūt naudingas. Atrodytų, kad viskas čia gerai, krikščioniška, nes žmonės atgautų buvusio dydžio pensijas, tačiau analizuojant valstybės finansines galimybes peršasi viena išvada – jei būtų priimtas šis siūlymas, nukentėtų daugybė žmonių“, – guodė pensininkų patronas, socialinių reikalų ir darbo ministras Donatas Jankauskas.

Nėra 600 milijonų ir baigta. Todėl ir antrąkart svarstant pensijų grąžinimo klausimą nugalėjo premjero palaikymo gvardija. Ar iš tikrųjų tie 600 milijonų, dėl kurių karo kirvius kryžiavo parlamentarai, būtų sužlugdę biudžetą? Kita vertus, ar iš tiesų jie tokie neatrandami nė vienoje biudžeto išlaidų eilutėje? Iš kur tie pinigai nukris 2012 m.?

Pensininkai, kurie sulauks tų metų, gali būti ramūs – tada tie pinigėliai tikrai nukris tarsi mana iš dangaus. Mat naujo gudresnio ir geresnio būdo pamaloninti tautą prieš rinkimus dar nė viena partija neatrado. Juk 2012 m. išauš Seimo rinkimų valanda, o kartą valdžios paragavę jau nebegali sustoti ja skonėtis, tad ir sugrąžintos pensijos bus ta priešrinkiminė karamelė, kuria kandidatai apsvaigins minią.

Toks būdas papirkti rinkėjus ir prieš savivaldybių rinkimus sėkmingai buvo ką tik palaimintas Seime. Svarstant tą patį skylėtą ir sulopytą deficitinį biudžetą labai tyliai nekeliant didesnio triukšmo buvo išbraukta įstatymo nuostata, kad sutaupytus pinigus valstybės įstaigos metų gale privalo grąžinti į biudžetą, o ne pulti juos švaistyti perkant prabangius daiktus. Kiek milijonų bus išleista perkant naujus automobilius, baldus, kavos virimo aparatus? Kodėl akivaizdžiai galimybei taupyti ir sutaupyti buvo pasipriešinta? Todėl, kad dauguma politikų panūdo būti geručiai artėjant savivaldos rinkimams. Todėl jie nekalbėjo apie lėšų švaistymą institucijose ir prigijusią maniją prabangiai apsipirkti metų gale, o kone vieningai balsavo pritardami tokiai netvarkai.

Visuose trejuose Seimo rūmuose tviska išpuoštos eglutės, tačiau jos tokios vienišos, tarsi apleistos. Tad ir neskleidžia kalėdinės vilties pajautimo. Gal tai pareina nuo žmonių, pro jas vaikštančių? O gal nuo jų darbų? Įstatymų leidžiamoji valdžia visą gruodį dirbo it suktukas, skubėdama priimti begalę įstatymų, ir lengviau atsipūtė sudėliojusi biudžetą. Jame, be nieko neguodžiančių skaičių kakofonijos, paliko tos pačios užprogramuotos ydos. Suplanuotas deficitas rodo ne ką kitą, o tik tai, kad valdžia nesitiki surinkti reikiamų pajamų. Vyriausybė nepateikė jokių principingų ir ambicingų planų, kaip palengvinti labiausiai skurstančių visuomenės narių gyvenimą. Ji to reikalavo iš kitų, pati sau suplanuodama anaiptol ne taupų gyvenimą.

Gražiai po premjero sparnu gyvena jo patarėjų gvardija, patarinėjanti regioninės politikos klausimais. Tokie patarėjai atsirado panaikinus apskritis. Ką jie veikia ir kokias funkcijas atlieka? Paprasčiausiai jie dubliuoja ministerijų pareigūnų ir tarnautojų darbus. Gal ir to nereikia, juk dabar prasideda partijų sujudimas prieš rinkimus. Argi bloga misija rūpintis partiniais konservatorių reikaliukais už neblogą valdišką atlygį? Taupyti ši valdžia moka tik pensininkų sąskaita. Ir griežtai.

Kitaip reikalai sukasi premjero palaikymo nusipelniusioje Dainiaus Kreivio Ūkio ministerijoje. Po visų dievagojimųsi, kiek bus sutaupyta iš vienos ministerijos padarant dvi, išėjo šnipštas. Dabar institucija ataugino visas galvas ir vis plėtojasi. Priaugo visokių eksporto, investicijų, inovacijų, technologijų plėtros agentūrų ir įstaigų, kuriose imituodamas darbą sočiai gyvena vis gausėjantis biurokratų būrys. O kur dar įvaizdžio kūrimo vajai? Tiesa, dabar atokvėpis po visų vyriausybių nesėkmių kuriant įvaizdžius ir nesukūrus nė vieno, tik ištratinus tam kelias dešimtis milijonų. Čia taupyti nereikia, nors prabangus projektas „Lietuva – drąsi šalis“ numirė ir netaupant.

Paskutinį nekalėdinį džiaugsmą išplatino Lietuvos bažnyčios hierarchai. Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas paragino savivaldos rinkimuose nebalsuoti už tas partijas, kurių atstovai pasiūlė mažinti alkoholio akcizus ar pailginti prekybos laiką. Jo idėjai kaip mat pritarė Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius. Jo tikinimu, kai Seimas balsuoja ir priima įstatymus, kurie kenkia visuomenės moralei, tai bažnyčiose reikia kabinti skelbimo lentas, kur būtų aiškiai skelbiama, kokios partijos ir kurie Seimo nariai yra už tokią poziciją. „Kad žmonės žinotų, kas yra kas, kad nebūtų perkama katė maiše“, – įsitikinęs S. Tamkevičius. Stačiai ėmė ir patepė premjero žaizdas. Tiesiog žaidimas į vienus vartus. Ar neprasilenkia tokie pasisakymai su Konstitucija? Bažnyčiai nesuteikta teisė kištis į valstybės valdymą, formuoti rinkėjų nuomonę, vertinti politikus. Ar neperlenkė lazdos bažnyčios hierarchas, paskelbdamas kryžiaus žygį? Ar to tikėjosi ir laukė nelengvo gyvenimo išvarginti tikėjimo žmonės iš savo dvasios tėvų Kalėdų išvakarėse?

 Regis, vėl sugrįžo laikai, kai Lietuva buvo padalyta į dvi dalis. Vienoje pusėje – geresnės ir sotesnės rytdienos laukimu nusivylę, nuskriausti ir pažeminti žmonės. Kitoje – arogantiška valdžia, nesugebanti net atsiprašyti už savo vykdomą politiką ar bent žmoniškai paaiškinti savo sprendimus. Prie jos prisišliejo ir kryžiaus žygį paskelbusi bažnyčia, šįkart sudrumstusi šv. Kalėdų ramybę, laukimą ir viltį.

 Nuotraukoje: Komentarų autorė, LŽS narė Aldona Svirbutavičiūtė

 


Virselis_1934_m._I.jpg

IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 85 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,PLUNKSNOS BROLIAI"

Žurnalistam Lietuvoje
visiškai neblogai klojas.
O jei kam kiaura alkūnė,
tai tas paslaptim tebūnie.

Žurnalistai  Eldorado
kolei kas mus nesurado
Ir už žodį, nors stiproką,
dar po dolerį nemoka.

Visų pirma labai svarbu,
kad visuomet yra darbo,
O jei ne visad sumoka,
dėl to liūst neapsimoka.

Sako, laikraščių tiražas
kolei kas dar esąs mažas.
Ir kol kas dar mūs tėvynėj,
sako, esą daug laukinių.

Jei jau šneka taip leidėjas-
padirbėkim iš idėjos.
Nors kitur tas nemadoje,
tegul liks dar bent spaudoje.

Šiais jau būklė mūsų svarbi,
Spaudos žmogų visi gerbia.
Jei svečiuose kur tenka būti,
užufundija čėrkutę.

Sako, spaudos pionierius
juk negali būt negėręs.
Taigi ši patieka
žurnalistui ir telieka.

Kolei kas pas mumis spaudą
su glėbiu dar nieks negaudo.
Pas mus, mat, kiti dalykai:
daug kas skaito tik dykai.

Šitokioj aplinkumoje
daugel kas patiestų kojas,
Bet lietuvis žurnalistas
dar bankrotų nepažįsta.

(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)