2019 m. gegužės 20 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Kai kokiam nors senstelėjusiam žmogui švenčiant gimtadienį susirinkę draugai ima sakyti tostus, nuo to darosi tik graudžiau

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Nesityčiokime iš savęs ... „žydrajame ekrane“

Vitalijus BALKUS

Tele_zmogus_II.jpgAr Napoleonas buvo Vokietijos kancleris? Ar Saulės mušis vyko 1941 metais? O gal Karlas Marksas buvo kompozitorius? Pasakysite – kvaili klausimai. Bet tarp mūsų piliečių yra ne tik teigiamai į šiuos klausimus atsakančiųjų, bet ir norinčiųjų tai daryti.

Proga patekti į vadinamąjį „žydrąjį ekraną“ daugeliui pasitaiko vienintelį kartą gyvenime, tad nevalia smerkti to, kuris nori tapti tiesiog na, ne žvaigžde, bent mažyčiu meteoru, sužibančiu vieną akimirką. Nevalia smerkti to, kuris kitą dieną, eidamas savo kaimo ar miestelio gatve, išgirs „O, Petrai, mačiau tave per teliką“ ir tai išgirdęs žmogus aukščiau pakels galvą, ištiesins pečius ir išdidžiai nužygiuos turgelio link tik tam, kad įsitikintų, jog jį MATĖ.

O jei patekti į „beveik žvaigždžių“ tarpą pasidaro realu? Ir jei galvoje jau sukasi mintys, kad rytoj, na, jei ne rytoj, tai tikrai poryt tave žvilgsniais glostys praeiviai visoje Lietuvoje? Bet kokia kaina – į ekraną, į ekraną, į ekraną... Kvailai ar protingai, su skandalu ar be jo, su kailiniais ar prisidengus figos lapeliu, su limuzinu, ant kurio puikuojasi užrašas „nuoma“, ar senelio „golfu“ – nesvarbu kaip, bet būti ten.

Būti ten, iš kur tiesus kelias ir į savivaldybės tarybą ar Seimą, ir į tolimiausią vienkiemį. Pateksi visur, kur tik siekia televizijos stoties signalas. Dainuoji, šoki, krapštai nosį, kaip niekas kitas nemoka krapštyti? Puiku! Šok dainuodamas, dainuok krapštydamas nosį, daryk tai, nes iš tavęs to nori, nes tik taip tave pastebės.

Nekritikuokime nei prasto dainavimo, nei meškos šleivakojės valso, nei meniško nosies krapštymo, nes turime pripažinti, kad mūsų nuomonė toli gražu nesutampa su tuo, ką nori matyti darbų (ar bedarbystės) išvarginta tauta. „Daugiau komedijų“, – kadaise pasakė dr. Gebelsas. „Duonos ir žaidimų“, – rėkė Romos varguoliai. „Gyventi pasidarė geriau, gyventi pasidarė linksmiau“, – sakė Stalinas.

O jei nesutinkate, tyliai padėkokite, kad gyvenate XXI amžiuje ir išdidžiai nutaisę paskutinio gyvo rezistento miną spustelėkite mygtuką, kad jūsų ekrane pasirodytų užrašas „Discovery“. Na, o kol jūsų šiame pramogų pasaulyje nėra, aš mielai atliksiu telemazochizmo aktą, spaudydamas „lietuviškus“ pulto mygtukus.

...Veidas rausvas, alsuoja sunkiai, bet didvyriškai. Ant rankų laiko tokią pat įraudusią moteriškę, gaudančią orą it karpis, ištrauktas iš prekybos centro akvariumo. Posūkis, kitas, keletas konvulsinių judesių... Aidint plojimams ši beformė kompozicija sustingsta, o mums pagaliau pavyksta identifikuoti, kas tie kankiniai.

Popkultūra, popverslas, poppolitika, popvisuomenė. Manote, kad ketinu smerkti popvisuomenę? Ne, ji nuostabi. Kaip gera, kuomet pilietis gali pasijausti kaip lygus su garbingiausiais iš garbingiausiųjų. Pasakyti: „Aš šoku kaip JIS, aš dainuoju geriau nei JIE.“ Tautos jėga vienybėje, ir jei penktadienio vakare šoka dainuoja ar čiuožia tie, kurie yra mūsų sudėtingų jausmų objektai, kuriuos mes pirma mylime, po to keikiame, o dar po to vėl mylime, tai kodėl ir mums nepašokus ir nepadainavus?

Kitomis dienomis yra tiek daug įdomių naujienų apie tuos pačius mūsų mylimuosius, ypač apie mylimąsias. Mes sužinosime, kaip jos rengiasi, o kai kurie, žiūrėdami į jų rūbus, mielai įsivaizduos, kaip jos atrodė dar neapsirengusios. Mes sužinosime ir apie tuos, kurie jau tai matė. Mums paslaugiai papasakos, kas ir su kuo. O svarbiausia – pažadės parodyti, kaip (bet neparodys...).

Savaitgalį jie ir jos vėl šoks, dainuos ir linksmins mus – tuos, kurie jų laukia ir kurie vis dažniau pasakos, kaip 1941 metais kompozitorius K. Marksas parašė oratoriją Vokietijos kanclerio Napoleono garbei.

Televizija_liezuvis_II.jpg

Šypsokimės, džiaukimės, mes privalome būti laimingi. Nes nežinia, kada paspausime OFF mygtuką, kad kitą kartą įsijungę televizorių pamatytume kitokį vaizdą: cirko artistus – pramoginėje laidoje, šokėjus – šokių konkurse, dainininkus – koncerte, o politikus ar visuomenininkus – žinių laidoje ar diskusijoje ne apie šokių batelius...

Vladimiro BERESNIOVO piešiniai:

Viršuje - "Teležmogus"

Apačioje - "Televizijos liežuvis"


Virselis_1934_m._I.jpg

IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 85 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,PLUNKSNOS BROLIAI"

Žurnalistam Lietuvoje
visiškai neblogai klojas.
O jei kam kiaura alkūnė,
tai tas paslaptim tebūnie.

Žurnalistai  Eldorado
kolei kas mus nesurado
Ir už žodį, nors stiproką,
dar po dolerį nemoka.

Visų pirma labai svarbu,
kad visuomet yra darbo,
O jei ne visad sumoka,
dėl to liūst neapsimoka.

Sako, laikraščių tiražas
kolei kas dar esąs mažas.
Ir kol kas dar mūs tėvynėj,
sako, esą daug laukinių.

Jei jau šneka taip leidėjas-
padirbėkim iš idėjos.
Nors kitur tas nemadoje,
tegul liks dar bent spaudoje.

Šiais jau būklė mūsų svarbi,
Spaudos žmogų visi gerbia.
Jei svečiuose kur tenka būti,
užufundija čėrkutę.

Sako, spaudos pionierius
juk negali būt negėręs.
Taigi ši patieka
žurnalistui ir telieka.

Kolei kas pas mumis spaudą
su glėbiu dar nieks negaudo.
Pas mus, mat, kiti dalykai:
daug kas skaito tik dykai.

Šitokioj aplinkumoje
daugel kas patiestų kojas,
Bet lietuvis žurnalistas
dar bankrotų nepažįsta.

(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)