2019 m. rugsėjo 22 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Kai kokiam nors senstelėjusiam žmogui švenčiant gimtadienį susirinkę draugai ima sakyti tostus, nuo to darosi tik graudžiau

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Visagino gulbių giesmė

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS, "Ūkininko patarėjas"

arnnoldas_al_II.jpgStodama į Europos Sąjungą, Lietuva įsipareigojo uždaryti grėsmingą sovietinę Ignalinos atominę elektrinę. Tačiau Briuselis niekada nereikalavo ir neverčia statyti naujų „saugių“ (ar tokių apskritai esama?..) branduolinių reaktorių. Vis dėlto Lietuva iki šiol žūtbūt veržiasi atgal į „pasaulinį branduolinį klubą“: vos istorijos ūkuose ištirpo vienas velnioniškai kainavęs trigalvis atominis projektas, ką tik neprisistatę Lietuvos visuomenei ir neatsisveikinę dingo „galimi jėgainės strateginiai investuotojai“ iš Korėjos pusiasalio pietinės dalies, o įvairiose smegenyse vėl kyla grandininės atomo branduolių skilimo reakcijos. Ar negaila švaistyti pinigų net parengiamiesiems darbams?

Lietuvos galimybėmis kada nors pasistatyti naują branduolinę jėgainę netiki ir Tarptautinė atominės energetikos agentūra (IAEA-TATENA). Šios organizacijos sudarytame veikiančių, užkonservuotų ar planuojamų įrengti pasaulinių branduolinių reaktorių sąraše Visagino vietovės ir Lietuvos valstybės pavadinimų nėra. IAEA generalinio direktoriaus japono Jukijo Amano nuomone, greičiau Bangladešas, Vietnamas ar Baltarusija pirmą kartą istorijoje ims gaminti elektros energiją iš prisodrinto urano negu Lietuva vėl sugrįš į Guinnesso rekordų knygą kaip šalis, turinti didžiausią pasaulyje branduolinį reaktorių.

Visagino miesto aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Viktoras Ksendzovas sielvartavo, kaip gera buvo gulbėms ir laukiams (vištelinių šeimos paukščiams, lot. Fulica atra) ištisus metus pliuškentis veikiančios Ignalinos atominės elektrinės sušildytame Drūkšių ežere. Bet štai 2010 m. sausį ištiko tragedija: užgesinus paskutinįjį veikiantį IAE bloką, netrukus ežerą sukaustė ledas, iš 130 gulbių liko tik 36, iš 600 laukių - vos kelios dešimtys. Teko gyvuosius paukščius skubiai perkelti (evakuoti) į neužšąlantį Elektrėnų vandens telkinį. Ekologinė katastrofa! Bet aplinkosaugininkai, nesusiję su atomininkais, pasakytų, kad ją sukėlė IAE ilgametis generalinis direktorius Viktoras Ševaldinas, jo kompanija ir visi tie, kuriems Lietuva be atominės elektrinės, kūrenamos rusišku arba kazachišku-rusišku uranu, - ne valstybė. Ignalinos jėgainės atominis arbatinukas – Drūkšių ežeras - nuslopino Sniečkaus (Visagino) gulbių prigimtinius instinktus, privertė šiuos karališkuosius paukščius užmiršti jų gentainių įprastas žiemojimo vietas Vakarų Europoje.

Beveik visi garsiausi Lietuvos politikai (ir valdantieji, ir opozicijos stovyklai priklausantys) panašūs į Visagino gulbes – negali gyventi be atominės energetikos. Kai tik paaiškėjo, kad tolsta jų svajos greitai pasišildyti plaukmenėlius verdančiame vandenyje netoli naujos tautiškos atominės elektrinės, Seimo visaginietiškos veislės gulbės (teisingiau, gulbinai) pradėjo taip išdavikiškai klykauti, kad tiems giesmininkams galima pritaikyti LR Baudžiamojo kodekso straipsnius už sulaužytą Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą.

Štai šviesiaplaukis (blondinas) Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Dainius Budrys (labiau žinomas kaip TV laidų vedėjos Daivos Tamošiūnaitės–Budrės vyras) praėjus vos porai dienų, kai žlugo Visagino atominės elektrinės strateginio investuotojo atrankos konkursas, viešai paragino Lietuvos valdžią prisidėti prie Karaliaučiaus ar Baltarusijos atominių projektų, neužmiršdamas prisiekinėti, kad „visada palaikysiąs Lietuvos siekius tapti energetiškai nepriklausoma valstybe ir prisijungti prie Europos elektros tinklų sistemos“. Visiškai neturite geopolitinės vaizduotės ir uoslės, pone D.Budry, jeigu manote, kad Aleksandras Lukašenka arba Vladimiras Putinas leis jums net pyptelėti apie savarankiškumą, kai Lietuva bus pririšta prie baltarusiško arba rusiško branduolinio reaktoriaus. Be to, tokios „išeitys“ ar „alternatyvos“ - ištrauktos iš naftalino.

Dar 1974 m. sovietų kompartijos centro komitetas norėjo atominę elektrinę statyti ne Lietuvos SSR Ignalinos rajone, bet kitoje Drūkšių ežero pusėje, Baltarusijos SSR teritorijoje, tačiau branduolinės energetikos specialistai ir geodezininkai atkalbėjo – baltarusiškas gruntas buvo prastesnis. Visai neseniai, šių metų vasarį, V. Putinas Helsinkyje siūlė prezidentei Daliai Grybauskaitei 49 proc. Karaliaučiaus krašte statomos Baltijos atominės elektrinės akcijų, o Lietuvai – šios jėgainės „dispečerės“ funkcijas. Tik amžinai priklausykite Rusijos energetikos žiedui!

Prancūzijos imperatorius Napoleonas Bonapartas sugalvojo, o Rusijos proletariato vadas Vladimiras Leninas nuolat kartojo posakį: „Svarbiausia įsivelti į mūšį, o paskui elgsimės pagal aplinkybes”. Taip „statoma” ir Visagino atominė elektrinė. Dar net nenubraižytą jėgainę ketinama „įžiebti” 2020-aisiais. Per jos statytojų, rangovų, administratorių, besikeičiančių strateginių investuotojų rankas slys milijardai eurų ir dolerių. Jeigu iškirtus medžius naujos lietuviškos atominės elektrinės aikštelei pasaulis ir atrastų naujų, pigesnių ir pažangesnių energijos rūšių, „amžiaus statinys” vis viena nebus palaidotas po gelžbetoniniu sarkofagu kaip Černobylio atominės elektrinės 4-asis branduolinis reaktorius. Visagino AE statybininkai tada sakys, kad, tiek padirbėjus, gerokai nuostolingiau būtų sustabdyti jėgainės statybą negu ją baigti.

Šiandien visi (vieni garsiai, kiti – mintyse) „Lietuvos didžiosios kunigaikštystės Valdovų rūmus”, pastatytus ant žydų pirklio Abraomo Šliosbergo namo pamatų, laiko šimtmečio afera. Tačiau net ir ekonominės krizės laikais Vyriausybė nusprendė atplėšti duonos kąsnį nuo pensininkų - 2011 m. skirs 16 mln. Lt Valdovų rūmams galutinai išdailinti. Paaiškinimas toks pat: pastatą, į kurį sukišta šimtai milijonų, nugriauti brangiau negu uždėti pabaigtuvių vainiką ant rūmų kuoro.

Kaip teigia gamtininkai, gulbės įprastai lesa vandens augalus ir bestuburę ežerų, upių gyvūniją. Žiemą, kai pradeda šalti, visi vandens augalai nusėda į dugną. Gulbėms tai yra ženklas išskristi į šiltesnius kraštus. Įtakingi Visagino gulbių augintojai, atominės energijos atliekomis vėl ketinantys šildyti vandens telkinius, kuriuose plaukioja jų globojami paukščiai pakirptais sparnais, užsimojo suardyti per milijardus metų susiklosčiusią ekologinę sistemą, planuoja galutinai sunaikinti visų gyvybės rūšių (taip pat ir Lietuvos piliečių) sugebėjimus kovoti dėl būvio.

Nuotraukoje: Komentarų autorius, laikraščio "Ūkininko patarėjas" žurnalistas Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS


Virselis_1934_m._I.jpg

IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 85 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,PLUNKSNOS BROLIAI"

Žurnalistam Lietuvoje
visiškai neblogai klojas.
O jei kam kiaura alkūnė,
tai tas paslaptim tebūnie.

Žurnalistai  Eldorado
kolei kas mus nesurado
Ir už žodį, nors stiproką,
dar po dolerį nemoka.

Visų pirma labai svarbu,
kad visuomet yra darbo,
O jei ne visad sumoka,
dėl to liūst neapsimoka.

Sako, laikraščių tiražas
kolei kas dar esąs mažas.
Ir kol kas dar mūs tėvynėj,
sako, esą daug laukinių.

Jei jau šneka taip leidėjas-
padirbėkim iš idėjos.
Nors kitur tas nemadoje,
tegul liks dar bent spaudoje.

Šiais jau būklė mūsų svarbi,
Spaudos žmogų visi gerbia.
Jei svečiuose kur tenka būti,
užufundija čėrkutę.

Sako, spaudos pionierius
juk negali būt negėręs.
Taigi ši patieka
žurnalistui ir telieka.

Kolei kas pas mumis spaudą
su glėbiu dar nieks negaudo.
Pas mus, mat, kiti dalykai:
daug kas skaito tik dykai.

Šitokioj aplinkumoje
daugel kas patiestų kojas,
Bet lietuvis žurnalistas
dar bankrotų nepažįsta.

(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)