Apie Lietuvą Romualdo Norkaus „Santara“ prabilo rusų kalba

Juozas SKOMSKIS, vilnietis žurnalistas

Norkus_II.jpgNuo 1989–ųjų leidžiamas kultūros žurnalas „Santara“ pradėjo rengti specialius Lietuvos kultūros reiškinių sklaidos pristatumus užsieniui. Pirmasis „Santaros“ numeris išleistas rusų kalba.

Pasveikinti ir pagerbti šio eksperimentinio „Santaros” žurnalo numerio Vilniaus Chodkevičių rūmų – Dailės muziejaus Aukso laikrodžio menėje susirinko žurnalo bendradarbių, konsultantų, rašytojų, menininkų, mokslininkų sambūris kartu su Rusijos diplomatijos atstovais, svečiais iš Maskvos.

Žurnalo vyriausiasis redaktorius, žurnalistas, LŽS narys Romualdas Norkus viliasi, jog kultūrų bičiulystę pavyks išplėtoti leidžiant specialiuosius leidinius ir kitomis pasaulio kalbomis, o artimiausias projektas keliaus į Lenkiją. Kaimynams ir Rytuos, ir Vakaruos – po keturis specialiuosius numerius per metus. Gal tai būtų metų laikų seka – pavasaris, vasara, ruduo, žiema.Jei kaimynus sies pagarba ir kilnumas.

Ryškiausias pastarojo meto Lietuvos kultūros įvykis – Italijoje, garsiausioje pasaulio menų Mekoje – Milano karališkųjų rūmų „Palazzo Reale“ galerijoje Lietuvos ambasados kultūros atašė dr. Ievos Gaižutytės nuoširdaus rūpesčio dėka atidaryta didžiausia mūsų istorijoje dailininko ir kompozitoriaus M. K. Čiurlionio paroda, kurioje eksponuojama 137 paveikslai, piešiniai, laiškai, fotografijos iš gausaus M.K. Čiurlionio archyvo – pirmasis jo svajonių proveržis Renesanso tėvynėje. Parodą, kurią vietos žiniasklaida jau spėjo pavadinti svarbiausiu įvykiu, tik pirmosiomis dienomis aplankė per penkis tūkstančius žiūrovų – tai, anot italų, tikras antplūdis. Šis įvykis, šiemet pažymint didžiojo Lietuvos menininko 135–ąsias gimimo ir 100–ąsias mirties metines – šio „Santaros“ numerio žvilgsnis – žvilgsnis į Vakarus.

– Sakoma, kad žmoniją reikia gelbėti, atgręžus ją į kultūrą, švietimą. Ir tiesti bendradarbiavimo tiltus pirmiausia ne pas pasirenkamus, bet Dievo duotus kaimynus, kurie ir sunkiausiomis tautos valandomis tiesė pagalbos ranką. Tokia buvo ir yra Rusijos inteligentija, kultūros, meno kūrėjai, atsiliepę į Lietuvos laisvės balsą ir tragišką Sausio tryliktosios dieną prieš dvidešimt metų, ir pripažindami Kovo vienuoliktosios Nepriklausomybės atstatymo aktą, – kalba vienas žurnalo konsultantų estetologas, kultūros filosofas akademikas Algirdas Gaižutis. – Kaimynai santaroje gyvens tada, kai turės daug bendro, supras vieni kitų siekius ne konfrontacijos, ne konkurencijos ir ne rinkos dėsnių sąlygomis; kai juos sies pagarba, kilnumas, istorinis tautų atminimas. Šios savybės ryškiausios kūrybiniame intelektualų pasaulyje: kai spindi veidai, vardai, darbai ir žodžiai.

Daugiau kaip prieš 80 metų Maskvoje lietuvių poetas ir diplomatas Jurgis Baltrušaitis vienijo iškilius menininkus, nežiūrėdamas jų tautybės bei politikos. Leido pažangios minties savaitraštį „Soglasje“ (Santara), apie kurį telkė tautų kūrėjus. Dėl to šiandieninę lietuviškosios „Santaros“ rusiškąją versiją galima pelnytai vadinti atkurtuoju reiškiniu, perspektyviu kultūrų bendradarbiavimo liudytoju.

Aktorius Petras Venclovas, vedęs sambūrio vakarą, informavo apie naują savo ir bendraminčių iš Klaipėdos spektaklio, sukurto pagal rusų poeto Josifo Brodskio, kalinto iki gyvos galvos už laisvą mintį, vieno aktyviausių balsų, palaikiusių Lietuvą 1991 m. sausio įvykių metu, pjesės „Marmuras“, premjerą. Ir paskaitė keletą monologų septyniasdešimtmečio tėvynės tremtinio garbei.

Zubovas_II.jpgM. K. Čiurlionio jaunasis gentainis pianistas Rokas Zubovas tarp kitų muzikos kūrinių paskambino tris kompozitoriaus jūros peizažus, kurie buvo parašyti mažame kambarėlyje Vilniaus senamiesčio Savičiaus gatvėje, kur dabar veikia M. K. Čiurlionio namai, ir pirmą kartą atlikti 1909 m. Sankt Peterburgo muzikos vakarų metu. Tai tapo meniniais vakaro palydovais.

– Ateina laikas, kai bus suprasta, jog pasaulio krizę sukėlė daugeliu atžvilgių moralinis nuosmukis. Laikas tiek Vakaruose, tiek Rytuose sužinoti daugiau apie naująją Lietuvos kultūrą ir jos istoriją. Paradoksas, bet ir Briuselyje pasitaiko išsilavinusių jaunų, bet Donatą Banionį klausiančių – „kas tu toks?“ Tik bendradarbiavimas ir kultūrų bičiulystė išbrauks tokius puslapius iš ateities knygos. Kriminaliniai serialai, politinės, ekonominės rietenos – tai nėra nei lietuvių, nei jos kaimynų kultūra, – samprotavo svečias Henrikas Juškevičius, UNESCO generalinės sekretorės patarėjas.

Adamkus_II.jpgPrezidentas Valdas Adamkus, „Santarą“ įvardijęs kaip vertingą kalėdinę dovaną, kalbėjo apie santarą, prasidedančią šeimoje, lydinčią žmogų visą gyvenimą. Jos lūžis įvykęs rezistencijos metais, dvasia jį lydėjusi išeivijos metais, siekiant laisvo žodžio, laisvos bendruomenės, laisvos valstybės. Lietuviško žodžio, kultūros puoselėjimas buvo jėga, davusi įkvėpimo, ryžto ilgiems veiklos metams. Tos jėgos užtenka ir šiandien, kai, anot JE Prezidento, išgyvename juodžiausią mūsų gyvenimo politikos laikotarpį. Ir jeigu ne kultūra, ne meno pasiekimai, gyvenimas atrodytų dar sunkesnis. Čia slypi jėga, dvasinė stiprybė – žingsnis ten, kur turime būti – pagarbos žmogaus žmogui pasaulyje. Tegul nutolsta visoks riksmas ir pyktis – toks „Santaros“ motto.

Nuotraukose: 1.„Santaros“ žurnalo vyriausiasis redaktorius, LŽS narys Romualdas Norkus: „Kultūra yra didžiausia politika“. 2. Prezidentas Valdas Adamkus: „Jeigu ne kultūra, ne meno pasiekimai, gyvenimas atrodytų dar sunkesnis.“ 3.M. K. Čiurlionio provaikaitis pianistas Rokas Zubovas paskambino tris M. K. Čiurlionio jūros peizažus.

                                                                                      Publikacijos aut. Juozo SKOMSKIO nuotraukos

Panašūs straipsniai