2021 m. kovo 8 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

LŽS suvažiavimo atgarsiai. KOLEKTYVINIS STATISTINIO DELEGATO PAMĄSTYMAS...


Sp.masinele_II.jpgPraėjus kelioms dienoms po LŽS suvažiavimo galvoju, kad tą šeštadienį Vilniaus rotušėje buvo ir truputį juokinga, ir gėda, ir šiek tiek apmaudu, ir netgi labai liūdna. Buvo juokinga žiūrėti, kaip kai kurie kolegos, paganę akis Vilniaus rotušės palubėje, saldžiai įmigo, retsykiais pataisydami galvos laikyseną, kad nenugriūtų nuo kėdės. Juokinga buvo trumpam, nes labiau buvo gėda. Ir ne tik dėl kelių užsnūdusių kolegų.

 Buvo gėda dėl kai kurių LŽS narių, kuriems visai nerūpėjo sąjungos įstatų pakeitimai ir diskusijos apie tai. Jiems buvo gerokai svarbiau papozuoti prieš fotoaparatą, kad būtų ką įsidėti į asmeninį albumą. Buvo gėda sėdėti šalia vyrų iš Senjorų klubo, kurie syks nuo sykio laidė nešvankius juokelius ir ragino greičiau balsuoti, kad tik greičiau galėtų pasiekti pirmame aukšte buvusį barą ir stalus. Tiesa, jie juos pasiekė anksčiau nei prasidėjo LŽS primininko rinkimai...

Visada maniau, kad didžiausia netvarka būna miesto taryboje, kur politikai kartais nesupranta, už ką balsuoja... Buvo apmaudu, kad gaištame laiką dėl pirmininkaujančiųjų nesugebėjimo suformuluoti teiginį balsavimui. Dar labiau apmaudu, kad nevyko konstruktyvi diskusija dėl LŽS įstatų keitimo. Tiesiog didžiajai salės daugumai tai visiškai nerūpėjo. Tik laibai keista – negi daugiau kaip 200 žmonių šeštadienį neturi daugiau ką veikti, kad grūdasi Vilniun nepatogiai pamiegoti ant kėdės rotušėje, pablevyzgoti ar pavalgyti pietus?

Dar labiau liūdna, kad didžiajai tos auditorijos daliai net nerūpi, kuo dabar gyvena Lietuvos žiniasklaida, kas už jos stovi, ar dar egzistuoja laisva žiniasklaida ir kurlink mes einame. Rūpi pasigirti, kiek vietų aplankyta, kiek susitikimų surengta, tarsi LŽS būtų tik kultūrinių renginių ar diskusijų apie bet ką klubas.

Liūdna, kad organizacija panašėja į tokį klubą. Gal toną užduoda visi kiti klubai, kurių po LŽS vėliava randasi vis daugiau? O liūdniausia buvo suvokti, kad daugybė LŽS narių, dalyvavusių suvažiavime, su šių dienų žiniasklaida susiję dažniausiai tik tuo, kad pavarto ar paskaito laikraščius, pažiūri TV, paklauso radijo. Gal dar kokį eilėraštį pasiunčia vienai ar kitai redakcijai... Ne kartą buvo keliamas klausimas, kas turėtų būti LŽS nariais. Šįkart paliestas dirbančiųjų su verslo liudijimais ir patapusių valdininkais klausimas. Ir tai tik labai epizodiškai, nekalbant apie narystę iš esmės.

Priklausau LŽS ne dėl kultūrinės-klubinės veiklos. Tokios randu ir kitur. Priklausau, nes manau, kad sąjungai turi skaudėti dėl tų pačių dalykų, dėl kurių skauda ir dirbantiems žurnalistams. Kas kaltas dėl to, jog po šio LŽS suvažiavimo liko tik tokios gėdos nuosėdos? Gal nemenka dalimi ir mes patys – žurnalistai, kuriems žurnalistika – kol kas kasdienybė, o ne asociacija į prabėgusius jaunystės laikus?

Uoliai gindami kitų šalies žmonių teises, mokydami savo skaitytojus, klausytojus ar žiūrovus būti aktyviais piliečiais, patys esame neįtikėtinai pasyvūs. Visai nesirūpiname savo profesijos prestižu, nenorime susitelkti kovai dėl geresnės socialinės padėties, mums neįdomios naujausios žiniasklaidos tendencijos šalyje (o per LŽS mokymus, kurių esą būta daug, – ir su užsienio žurnalistikos raida).

Ar tai senjorai, paskutinius metus prieš pensiją dirbantys kolegos turėtų rūpintis žurnalistikos ateitimi ar šiandien vos 30-metį perkopusių žurnalistų etika, profesine morale, galiausiai – senatve? Ne. Tai turėtų rūpėti mums. LŽS suvažiavimo delegatų veidų analizė parodė: brandžią jaunystę (kai daugiausia jėgų ir idealizmo) ar vidutinį amžių pasiekusių kolegų – geriausiu atveju – buvo gal koks dešimtadalis. Turbūt dėl to tokia lengva ir sąjungos veidu tapusio seno-naujo pirmininko pergalė?

Kiek LŽS delegatų balsavo už aktyvaus kolegos energiją ir jaunystę, kiek – už jo programą? Pastarosios, beje, taip ir neteko nei girdėti, nei matyti. Formaliai žiūrint, jos niekas ir nereikalavo. O jei nereikalauja, galima ir praslysti. Visai kaip Seime. Juk vis tiek alternatyvos nėra. Tikėkimės, po ketverių metų, per kitą suvažiavimą jos bus - antraip revoliucija suvalgys savo vaikus ir LŽS netruks virsti tuo, ką ir norėta sugriauti per istorinį suvažiavimą Šiaulių teatre.

Kauno dienos" žurnalistai - LŽS XV suvažiavimo delegatai 

Piešinys "Išklerusi LŽS  mašinėlė"                    Aut. dailininkas Algimantas SNARSKIS  iš  laikraščio "Ūkininko patarėjas"

 




Virselis_1934_m._I.jpg


IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 86 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,IERARCHIJA"


Tarp kolegų pasidairius,
yra giminės įvairios,
Nors, kas skaito tik gazietą,
gal būt, to nepastebėtų.

Yra giminė - vyriausių,
Jie tarp raštų įsirausę,
Nors minkštoką turi kėdę.
bet labai nesaugiai sėdi.

Jei su plunksna ką nors daro,
tai parašo žodį svarų,
O jeigu parašo nieką,
tai nelaiko tai per grieką.

Paskiau eina sekretoriai,
žmonės nelabai padorūs.
Šitie žmonės visą laiką
tik ką nors nubraukti taiko.

Ir didžiausią nuo jų kančią
tai reporteriai iškenčia.
Nubraukė eilutę, kitą,
ot ir nėra poros litų...


(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)