LŽS suvažiavimo atgarsiai. SAUGODAMA PROFESINĘ ŽURNALISTO GARBĘ, PALIKAU REDAKCIJĄ…

Dovilė KAMARAUSKIENĖ, LŽS narė, buvusi „Kauno dienos” žurnalistė

Kamarauskiene_II_a.jpgLŽS suvažiavime klausydama profesoriaus Žyginto Pečiulio iki skausmo teisingos Lietuvos žiniasklaidos situacijos apžvalgos, užsisvajojau, kad jis būtų laikraščio savininku. Tačiau taip nėra, žiniasklaidą valdo verslo rykliai, o aš nuo spalio pabaigos esu laisvai samdoma žurnalistė.

Septynerius metus dirbau sporto žurnaliste „Kauno dienoje“, vėliau sporto redaktore „Diena Media News bendrovėje“, valdančioje „Kauno dieną“, „Vilniaus dieną“ ir „Klaipėdą“. Prieš tai devynerius metus dirbau „Lietuvos ryte“. Iki šiol nebuvau sulaukusi jokių pretenzijų dėl savo darbo kokybės, esu tapusi LŽS konkurso „Akiratyje – žmogus“ laureate, esu laimėjusi pagrindinę Lietuvos sporto žurnalistų federacijos įsteigtą Romos Grinbergienės premiją už ryškiausius metų darbus. Taigi mano kvalifikacija darbdaviai skųstis iki šiol neturėjo pagrindo.

Darbo prieš mėnesį netekau dėl to, kad atsisakiau žmogų apšaukti nusikaltėliu, nes neturėjau jokių jo neva padaryto nusikaltimo įrodymų. Jeigu konkrečiai – turėjau parašyti, kad „Lietuvos ryto“ treneriu asistentu tapęs Darius Maskoliūnas, būdamas „Žalgirio“ treneriu, pardavė Lietuvos krepšinio lygos finalo rungtynes Vilniaus komandai. Aš atsisakiau tai rašyti dėl profesinės etikos, nes jokių tokio nusikaltimo įrodymų nebuvo ir nėra. O taip rašyti, t.y. nusižengiant profesinei etikai ir žurnalisto sąžinei, per savo žmogų Remigijų Jurgelaitį (jis po kelių dienų tapo „Diena Media News“ vyriausiuoju redaktoriumi) reikalavo Ūkio banko ir ŪBIG savininkas Vladimiras Romanovas, kuris, kaip manome, ir yra tikrasis „Diena Media News“ savininkas, tris dienraščius įsigijęs per tarpininką.

Savo istorija aš noriu ne pasiskųsti, o pasakyti ir perspėti apie vis stiprėjančias laikraščių savininkų ambicijas laikraščius panaudoti sąskaitų suvedinėjimui, savo interesų gynimui ir aukštinimui, nepaisant nei Visuomenės informavimo įstatymo, nei žurnalisto teisės laisvai reikšti savo mintis, nerašyti to, kas prieštarauja jo sąžinei ir įsitikinimams ir nekalti žmogaus prie gėdos stulpo tik dėl to, kad jis nepatinka laikraščio savininkui.

Iš tiesų tik dabar realiai supratau, kad laisvos spaudos Lietuvoje beveik nebeliko. Žurnalistai, saugodami savo darbo vietą, kuri tampa vis didesniu deficitu, susitaiko su savininkų neteisėtais reikalavimais. Todėl noriu kolegas paraginti – nepasiduokite savininkų spaudimui, neparduokite savo sąžinės ir įsitikinimų, paisykite Visuomenės informavimo įstatymo, burkite profesines sąjungas. Jeigu žurnalistų kolektyvai bus vieningi, ambicingi, gerbs savo profesiją, neleis jos paversti tam tikrų struktūrų įrankiais, savininkams bus daug sunkiau manipuliuoti mumis. Mūsų jėga dabartinėmis sąlygomis – mūsų vienybė. „Kauno dienoje“ tos vienybės apraiškos jau buvo pasireiškusios, nors vėliau ir užgesintos. Tačiau pradžia, manau, padaryta. Solidarizuodamasis su manimi iš „Diena Media News“ išėjo „Vilniaus dienoje“ dirbęs žurnalistas Mindaugas Augustis.

Aš turėjau galimybę pasirinkti – likti ir vykdyti negarbingus užsakymus arba išeiti pakelta galva ir saugoti profesinę garbę. Pasirinkau pastarąjį variantą ir tuo didžiuojuosi.

Baigdama LŽS vadovų noriu paprašyti, kad pokalbiuose su politikais būtų atkreiptas jų dėmesys, kad bankai vis dėlto valdo laikraščius, nors to daryti pagal įstatymą negalima. Būtina taisyti įstatymą taip, kad jis nebūtų taip lengvai apeinamas. Taip pat manau, kad pati LŽS turi labiau ginti žurnalistų profesines teises. Kai darbo netekau dėl to, kad atsisakiau rašyti neobjektyviai, LŽS pirmoji turėjo šaukti SOS. Tačiau mano ir M.Augusčio kreipimasis liko tik balsas tyruose. Ar ne dėl to, kad Ūkio bankas remia LŽS? Manau, kad tokios paramos LŽS privalo atsisakyti.

 

 

Panašūs straipsniai