1.186 milijonai! Tiek unikalių Lietuvos interneto naudotojų svečiavosi spalio mėnesį „Epasas.lt“ bendrovės dvidešimt aštuoniose svetainėse. Pradedant balsas.lt; krepsinis.net ir baigiant skelbimai.lt; toptv.lt Tai sudaro 61.47 proc. visos šalies internetų naudotojų.
Lankomiausi naujienų portalai dešimtąjį šių metų mėnesį ir toliau buvo tie patys „banginiai“. Tris pirmąsias vietas ir toliau užima delfi.lt (57.14 proc. interneto vartotojų auditorijos), lrytas.lt (42.39 proc.) ir balsas.lt (42.10 proc.).
Nuo lyderių tik keliais procentais atsilieka one.lt, skelbiu.lt, alfa.lt, 15 min.lt, draugas.lt, plius.lt. Įdomu, ar yra tikslių duomenų, kiek iš viso Lietuvoje yra internetinių portalų? Kiek jų skaičius kasmet išauga? Didžiąsias svetaines visi gerai žino ir pirmiausia suranda, o mažąsias, žinybines, kurios skirtos tik tam tikrai skaitytojų grupei?
Lietuvos žurnalistų sąjungos penkioliktajame suvažiavime buvo užsiminta, kad internetinę svetainę www.lzs.lt sužlugdė jos redaktorė. Visiškai nėra pranešimų apie LŽS veiklą, aktualių komentarų ir įvykių kronikos. Dėl to visiškai rami svetainės tvarkytoja, išdidžiai pasiteisinusi, kad „už tokį atlyginimą taip ir turi būti“. Nesuprantama,tačiau daugiau kaip du šimtai suvažiavimo delegatų į šį faktą bei paaiškinimą nesureagavo. Lyg taip ir turėtų būti, o profesinė svetainė jiems nereikalinga ir nerūpi.
2010-ųjų gegužės viduryje internetinių banginių jūroje pasirodė mažytė aukšlė – Lietuvos žurnalistų sąjungos Kauno apskrities skyriaus internetinė svetainė www.kaunozurnalistai.lt. Anot almanacho „Žurnalistika 2010“ redaktorės Aurelijos Arlauskienės „jau spėjusioje įgyti kruopščiausios metraštininkės vardą“. Tačiau tai nieko nereiškia. Ne visiems kauniečiams plunksnos broliams diena prasideda ar baigiasi šios svetainės publikacijų skaitymu, o juo labiau – rašymu jai. Šią svetainę jau žino akmeniškiai, panevėžiečiai, vilniečiai žurnalistai. Lyg pagal tą posakį „Arti bažnyčia – toli Dievas“.
Kodėl? Kodėl mūsų broliams ir sesėms, dirbantiems įvairiose redakcijose, ir ne tik ten, nerūpi profesinė sklaida? Neturi laiko, neįdomu. Dideliuose portaluose yra daug ir įvairių temų, o svarbiausia – tenai galima rašyti ir siųsti „kvailus” komentarus. Tai daugeliui eilinių skaitytojų yra įdomu, o profesionalams?
Nei LŽS, nei LŽS Kauno apskrities skyriaus internetinėse svetainėse nėra galimybės po kiekvienu straipsniu reikšti savo nuomonę. Techniškai tai paprasta padaryti, tačiau ar to reikia? Kad nepatenkinti skaitytojai, radijo klausytojai ir televizijos žiūrovai, nepatenkinti mūsų darbu ar apskritai gyvenimu, išlietų savo tulžį? Jų būtų šimati. Tačiau ne dėl „unikalių apsilankymų“ skaičiaus įkurtos žurnalistinės svetainės, skirtos profesionalams bei jų kūrybos vartotojams. Vieniems, kad turėtų kur pasidalinti savo patyrimu, keltų profesinės veiklos trūkumus. Kitiems, kad sužinotų apie spaudos, radijo ir televizijos žurnalistų kūrybinę virtuvę. Tačiau išreikšti savo nuomonę įvairiais žiniasklaidos klausimais gali visi.
Jeigu ir nėra laiko, reikia aktualiais klausimais parašyti el. laišką adresu www.lzskaunas.lt, kuris bus įdėtas į puslapius „Aktualijos“, „Komentarai“, „Kūrybos artelė“, „BLOGas“, į foto ar videoreportažų skiltis.
Gal kolegų aktyvumas mažas dėl to, kad svetainė neturi autorinio honoraro, kaip ir nė vieno apmokamo darbuotojo. Tačiau ar viską pinigai lemia? LŽS turi savo internetiniam portalui skirtą biudžetą. Bet tai neįkvėpė buvusių redaktorių meilės jų valdomai svetainei.
Ką darysim Kaune? Jeigu rūpinsimės savo profesijos prestižu, jeigu kelsime aštrias žurnalistines gyvenimo problemas, mūsų nedidelės, bet mums patiems reikalingos „aukšlės“ gyvens. Bus mielos, gražios, reikalingos šalia tų „dantytųjų banginių“. Juk Lietuvos regioniuose vietinės spaudos tiražai žymiai didesni nei respublikinės. Žmonės, pirmiausia, nori žinoti, kas vyksta šalia jų, o ne už kelių šimtų kilometrų. Gal ateityje kiekvienos profesijos, taip pat ir žurnalistų bendruomenės, nariai pirmiausia pažvelgs į savo svetaines. Skaitys. Kritikuos. Patys rašys. Tikėkime, kad taip ir bus.
Su praėjusiu LŽS XV suvažiavimu, įkvėpusiu mus neartiems dirvonams!
LŽS IR LDS nario, dailininko karikatūristo Vladimiro Beresniovo (Vlaberio) piešinys „Vienas, kai kompiuterių dar nebuvo“
