2019 m. lapkričio 19 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Lapkričio mozaika: Vairuotojas be teisės stabdyti

Rūta KANOPKAITĖ ("Šeimininkė")

 

Kanopkait____nauja__II.jpgNe tik skurdas, bet ir neviltis, netikėjimas, kad galima ką nors pakeisti, gena žmones iš tėvynės. Kai realios, o ne deklaruojamos pagarbos įstatymams, savo valstybei, jos istorijai, tiesai ir teisingumui trūksta aukščiausiuose valdžios ešelonuose, ji nyksta ir apačioje. Jaučio odą būtų galima išrašyti faktais, kaip iš Lietuvos ir jos piliečių nebaudžiami tyčiojasi pareigūnai, monopolininkai, politikai, prasižengiantys su sąžine, susikuriantys saviesiems patogius įstatymus.

Jau beveik metus Seime tęsiasi Karaliaus ir Sacharuko serialas. Teisėtvarką ir saugumą už virvučių tampo tamsios jėgos, valstybės interesus ginantys pareigūnai „iškrinta pro langą“, dar apipilti pamazgų kibirais žiniasklaidoje. Aukšti prokurorai spaudos konferencijose kaip tiesą skelbia melagingus duomenis, o teismai tikina, kad pagal dabartinius įstatymus nieko negali nurodyti visagaliams prokurorams, taigi bejėgiškai pripažįsta, kad jie tėra „procedūrinis kabinetas“. Savo laisvą sklypą pajūrio kurorte bandančią susigrąžinti savininkę valdininkai įžūliai siunčia saulėje pasideginti, o ne žemės ieškoti. Juk gali būti, kad tą žemę savo namui seniai nusižiūrėjo koks įtakingas valdžiažmogis, didelį kyšį galintis duoti verslininkas.

 O kiek ponų užsitvėrė nuo nepriklausomos Lietuvos „mužikų“ valdiškus miškus, keliukus link jūros ar ežero!.. Be jokių leidimų gražiausiose vietose prisistatė vilų, kai tuo tarpu eiliniai žmogeliai kilometrus numynė Registrų centre dėl niekniekių. Neseniai „principingi“ kovotojai su nelegaliomis statybomis Vilniaus rajone didelėmis baudomis apdėjo bobutę, be reikiamų suderinimų ir projektų apsišiltinusią nuosavo namuko sienas. Tik žurnalistams parodžius šią istoriją susigriebta, kad per stipriai buvo užsimota bausti.

Politologai liežuvius nudilino tikindami, jog dėl visų blogybių valstybėje patys rinkėjai kalti, nes išsirenka ne tą valdžią. Kad piliečiai protingi ir balsavo gerai, džiaugtasi tik po referendumo dėl stojimo į ES.

Tačiau Lietuvoje, net jei ant maišo užrašyta „katė“, etiketė pirkėją vis vien gali apgauti ir jis liks kvailio vietoje. Kas pajėgtų paaiškinti, kaip rinkėjai gali nubausti savo išrinktus politikus, kurie paskui ramiai perbėga į kitą partiją? Tą, kuri laimėjo daugumą, kuri naudingesnė, turtingesnė, arčiau pinigų maišo. Balsavai už konservatorius ar liberalus, o jie, žiūrėk, po mėnesio kito pavirto darbiečiais, libdemais ar socdemais. Arba atvirkščiai. Tai jau ne politinių pažiūrų pasikeitimas, o atviras cinizmas, savanaudiškumas.

Įtartinas ir milijonierių, stambių verslininkų veržimasis į politiką. Kažin ar tie milijonieriai siekia patekti į Seimą ar savivaldybių tarybas iš nesavanaudiškos meilės Lietuvai ir jos žmonėms. Jeigu jie tokie gabūs, tai, plėtodami savo verslą, kurdami naujas darbo vietas, mokėdami teisingus atlyginimus savo darbuotojams, labiau pasitarnautų tėvynei. Tačiau apsukrieji jau įsisąmonino, kad geriausias verslas – eiti į Seimą, o paskui ir į Vyriausybę, nes čia, nerizikuojant savo lėšomis, galima prastumti įstatymus, kurie duos daug didesnę naudą nei verslo auginimas.

Ar yra bent kokių vaistų nuo „chameleoniškos“ ligos? Vienas būtų labai veiksmingas: jei Seimo ar savivaldybių rinkimuose kiekvieno kandidato CV būtų papildyta išsamia jo kelionių per partijas odisėja. Daugelis nustebtų pamatę, kiek kartų kailį keitė Egidijus Klumbys, Rimantas Dagys ir kiti politikos senbuviai, kurių pamokas greitai išmoko Seimo naujokai. Sąrašinių politikų atsivertimai į kitus „tikėjimus“ irgi turėtų būti viešinami. Težino tauta, kas partinius sąrašus kaitalioja kaip kojines…

Toks politikų paklūpėjimas ant viešumo ir atsakomybės „žirnių“ labai išeitų į naudą ne tik jų, bet ir visuomenės dvasinei sveikatai. Juk eilinis žmogus darosi visiškai abejingas matydamas, kad nuo jo niekas nepriklauso. Jis pavadintas vairuotoju, tačiau įsodintas į mašiną su neveikiančiais stabdžiais ir neperjungiamais bėgiais.

 

 


Virselis_1934_m._I.jpg

IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 85 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,PLUNKSNOS BROLIAI"

Žurnalistam Lietuvoje
visiškai neblogai klojas.
O jei kam kiaura alkūnė,
tai tas paslaptim tebūnie.

Žurnalistai  Eldorado
kolei kas mus nesurado
Ir už žodį, nors stiproką,
dar po dolerį nemoka.

Visų pirma labai svarbu,
kad visuomet yra darbo,
O jei ne visad sumoka,
dėl to liūst neapsimoka.

Sako, laikraščių tiražas
kolei kas dar esąs mažas.
Ir kol kas dar mūs tėvynėj,
sako, esą daug laukinių.

Jei jau šneka taip leidėjas-
padirbėkim iš idėjos.
Nors kitur tas nemadoje,
tegul liks dar bent spaudoje.

Šiais jau būklė mūsų svarbi,
Spaudos žmogų visi gerbia.
Jei svečiuose kur tenka būti,
užufundija čėrkutę.

Sako, spaudos pionierius
juk negali būt negėręs.
Taigi ši patieka
žurnalistui ir telieka.

Kolei kas pas mumis spaudą
su glėbiu dar nieks negaudo.
Pas mus, mat, kiti dalykai:
daug kas skaito tik dykai.

Šitokioj aplinkumoje
daugel kas patiestų kojas,
Bet lietuvis žurnalistas
dar bankrotų nepažįsta.

(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)