18. Universiteto produktas: šį bei tą žinantys žurnalistai

 Kai mokykloje svejojome apie žurnalistiką, buvome tik vartotojos, iš tos pačios masinės žiniasklaidos pasiskolintomis mąstymo klišėmis, kas tai yra žurnalistika ir koks tas darbas. Įstojus į universitetą paaiškėjo, kad mokytojų pagyras apie gerai parašytą kūrinio interpretaciją geriau pamiršti, žurnalistikoje informacijos pateikimo principai kiek kitokie nei per literatūros pamoką. Čia kūrybiškumas ne svarbiausias. Pradėjus dirbti romantika visai išnyko: darbas biure, kur pagrindiniai įrankiai – telefonas ir kompiuteris. Jokių per filmus matytų kelionių, dienas trunkančio medžiagos rinkimo. Net bendravimo akis į akį.

Bet aš ne apie tai, kad korespondento darbe dėl skubos ir taupumo taip maža lieka šviežio oro ir tiesioginio bendravimo su žmonėmis. Aš apie tai, kokį profesijos įvaizdį, kokias žinias apie žurnalistiką Lietuvoje ir pasaulyje gavome universitete. Studijuodama Klaipėdoje žurnalistikos programą, stebėjausi, kaip čia yra, kad patys įdomiausi dalykai yra laisvai pasirenkamieji, o profesijos paskaitoms net neformalų lankomumo grafiką tarp studenčių sudarinėjame, kad auditorijos nebūtų tuščios. Taip ir praėjo keturi bakalauro studijų metai, vainikuoti žurnalistikos diplomu.

Kai neturėjau su kuo palyginti, galvojau, kad Klaipėdoje mes užsiiminėjome aukštuoju mokslu. Laimei, dabar studijuoju kitame universitete ir pažvelgusi atgal matau, kad mano žurnalistikos studijose mažai kas buvo aukšta ir nedaug tebuvo mokslo. Neperskaitėme nei vienos knygos nuo viršelio iki viršelio, nesužinojome apie žurnalistikos raidą pasaulyje, apie garsiausius ir daugiausiai įtakos turėjusius teoretikus ir praktikus, nenagrinėjome alternatyvių žurnalistikos stilių nei naujausių tendencijų.

Manau, kad Žurnalistų sąjunga galėtų čia tarti savo žodį, galėtų bendradarbiauti su universitetais, kad su studentais dirbantys žmonės neatsiliktų ir neatitrūktų nuo gyvenimo, kuris verda redakcijose ir studijose. Suvažiavime bus diskutuojamos tam tikros problemos, kurias kels įvairių sričių žurnalistai iš visos Lietuvos. Ta kritika ir klausimai, kurie aktualūs šiandieną ir čia, galėtų tapti rekomendaciniais aukštosioms mokykloms, kad atnaujindami dalykų programas dėstytojai popieriuose pakeistų ne tik datą, bet ir turinį.

Piešinys "Mintis...", autorius - LŽS narys, dailininkas Vladimiras Beresniovas