2019 m. rugsėjo 21 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Kai kokiam nors senstelėjusiam žmogui švenčiant gimtadienį susirinkę draugai ima sakyti tostus, nuo to darosi tik graudžiau

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Aukso altorius...kontrabandinėje Lietuvoje!

Justinas ADOMAITIS

Bamba_II.jpgSovietmečiu juokauta, jog mokytojams, gydytojams, kultūros darbuotojams ir kitiems „biudžetininkams“ valstybė moka atlyginimus iš alkoholio monopolio. Lietuviai nebuvo rimti gėrovai, tačiau jų gaminama „valstybinė“ degtinė plačiai garsėjo savo kokybe. Tūkstančius tonų grūdų mūsų ūkininkai parduodavo šimtametes tradicijas (nuo krikščionybės įvedimo laikų) turinčioms spirito varykloms regionuose.

Deja, politikai „paslydo“ ant sumanių kontrabanda suinteresuotų verslininkų numestos banano žievės: pardavė valstybės monopolį. Apsukruoliams tereikėjo vartotojų rinkos. Spirito varyklos tapo griuvėsių šešėliais. Į Lietuvą iš visų kraštų pasipylė kontrabandinio alkoholio upės. Jo užtekdavo ir didelėms miestų parduotuvėms, ir kaimų kioskams, ir vaistinėms bei gydymo įstaigoms. Policijos konfiskuotas nežinomos kilmės „alkoholio kvapą turintis skystis“ būdavo vežamas į degtinės gamyklas „saugoti“, teismo sprendimu „pasmerkiamas“ utilizuoti, o iš tikrųjų – perdirbti. Iš litro tokio „blogo“ spirito išeidavo penki buteliai „lietuviškos degtinės“. Svarbiausia – jokios apgaulės.

 Po dešimtmečio prakutę milijonieriais tapę politikai prisipažins, jog nelegaliame versle kasmet „sukdavosi“ keli šalies biudžetai. Be alkoholio kontrabandos, lietuviai Vidurio ir Rytų Europoje garsėjo nelegalia tabako gaminių, narkotikų, vogtų automobilių ir netgi „lengvų“ merginų kontrabanda. Tranzitu į Lietuvą įvežti Vakarų šalyse utilizuoti skirti maisto produktai paslaptingu būdu „nusėsdavo“ mūsų įmonėse, prekyvietėse. Vėliau valstybės tarnybos oficialiai pripažindavo, jog iš „nežinia ko“ pagaminta dešra yra lietuviškas produktas. Šiandien verslininkai jau visai atvirai kalba, jog mėsos, paukštienos, žuvų, grūdų perdirbimo įmonėse tėra apie 10 proc. lietuvškos kilmės žaliavos. Likusi kontrabandinė?

 Nelegalios veiklos bagažą lietuviai atsinešė iš sovietmečio patirties. Vieni slapčia augino juodsidabres lapes, vežė jų kailius į Rusiją, kiti nešė (vogė) iš gamyklų elektros, metalo gaminius ir gabeno į Jugoslaviją, lietuvišką trikotažą – į Lenkiją. Lobo ne tik mūsiškiai, bet ir svetimi pasieniečiai, muitininkai. Po 1990-ųjų ir lietuviai baudėsi tapti sienos sargais. Netgi kasdien iš Kauno į darbą važinėjantis šlavėjas Lazdijų muitinėje per pusmetį šalia Noreikiškių pasistatydavo trijų aukštų rūmą. Prisimenu, vienas Seimo narys tuomet juokavo: leiskime kiekvienam lietuviui keturias dienas padirbėti muitinėje ir turėsime turtuolių Lietuvą.

 Šiandien kontrabandos verslas tapo „civilizuotas“. Viešai žinomi ne tik nelegalių cigarečių, alkoholio, naftos produktų vežimo keliai, bet ir tų kelių prižiūrėtojai, inspektoriai, įstatymų sumanytojai, „stogai“. Televizijos „žvaigždūnų“ laidose skamba kontrabandinės melodijos, kontrabandinės technologijos naudojamos žmonių sąmonei „plauti“. Jeigu nesistebima „juodajame versle“ išleidžiamais milijardais litų, kas galėtų paneigti, jog į Seimą išrinktųjų politikų šėliones kažkas apmoka? Kelinti metai Seime ir Vyriausybėje vyksta sunkiai suprantami dalykai. Didinami akcizai dyzelinui, tabako gaminiams. Atrodo, kad tai vyksta pagal kontrabandininkų užsakymą. Juk jau dabar su Baltarusija ir Rusija artimų rajonų gyventojai vartoja tik nelegaliai įvežtus degalus, rūkalus, alkoholį. Įspūdis, jog išvien su kontrabandininkais trijų valdžių atstovai: seimūnai, ministrai, teisėjai.

 Prisiminkime keliolikos metų spirito kontrabandos pamokas: teismai griežčiausiai bausdavo dešimties litrų „pilstuko“ pardavėjus, o kvaišalus „furomis“ gabenusieji išeidavo aukštai pakeltomis galvomis. Įspūdingoji „kavos su brendžiu“ gamintoja Renata pasienio tarnybos generolams nurodydavo, kuriuos kontrabandos kurjerius praleisti nepatikrintus. Po beveik dešimtmetį trukusių teismų pasirodė, jog lietuviškoji Temidė prieš Renatą su jai pavaldžiais generolais beginklė. Kontrabanda nugalėjo. Šiandien už 10 pakelių cigarečių turgaus prekiautojai skiriama 20 tūkst. Lt bauda, o žinomi Pagėgių „asai“ pozuoja televizijos kameroms, nes juos patraukti baudžiamojon atsakomybėn šalyje nėra nei galios, nei valios. Neabejotina, jog savivaldos rinkimus jie sočiai finansuos, netgi suveš balsuotojus prie urnų, kaip jau yra įpratę.

 Istorija kartojasi. Kontrabanda iš tikrųjų yra šaltinis dangiškų „skarbų“ (gėrybių). Ji įveikė caro imperiją, įveiks ir mūsų politikus. Buvus nebuvus čia ta Europos Sąjunga. Svarbu, kad neprapultų iš kontrabandos į nuosavas kišenes atėję milijonai...

Piešinyje: Kontrabandininkų "šefas"...

                                                         Vladimiro Beresniovo pieš.

 

 

 


Virselis_1934_m._I.jpg

IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 85 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,PLUNKSNOS BROLIAI"

Žurnalistam Lietuvoje
visiškai neblogai klojas.
O jei kam kiaura alkūnė,
tai tas paslaptim tebūnie.

Žurnalistai  Eldorado
kolei kas mus nesurado
Ir už žodį, nors stiproką,
dar po dolerį nemoka.

Visų pirma labai svarbu,
kad visuomet yra darbo,
O jei ne visad sumoka,
dėl to liūst neapsimoka.

Sako, laikraščių tiražas
kolei kas dar esąs mažas.
Ir kol kas dar mūs tėvynėj,
sako, esą daug laukinių.

Jei jau šneka taip leidėjas-
padirbėkim iš idėjos.
Nors kitur tas nemadoje,
tegul liks dar bent spaudoje.

Šiais jau būklė mūsų svarbi,
Spaudos žmogų visi gerbia.
Jei svečiuose kur tenka būti,
užufundija čėrkutę.

Sako, spaudos pionierius
juk negali būt negėręs.
Taigi ši patieka
žurnalistui ir telieka.

Kolei kas pas mumis spaudą
su glėbiu dar nieks negaudo.
Pas mus, mat, kiti dalykai:
daug kas skaito tik dykai.

Šitokioj aplinkumoje
daugel kas patiestų kojas,
Bet lietuvis žurnalistas
dar bankrotų nepažįsta.

(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)