18. P
as plaučių specialistą…
Pirmiausia plaučių darbą patikrino šeimos gydytoja. Paprašė iki pusės nusirengti ir pagal komandą “Giliai įkvėpk– iškvėpk, įkvėpk–iškvėpk…” išklausė plaučius iš priekio, paskui pagal tą pačią komandą iš nugaros. Prisipažįstu, jog gerai neprisimenu, gal išklausė atvirkščiai – pirma iš nugaros, paskui iš priekio. Betgi iš tikrųjų tai ne tiek svarbu. Svarbiausia,jog gerai įsidėmėjau, ką ji išklausiusi pasakė:
-Jūsų plaučiai kaip nauji, dirba normaliai, nėra jokio švokštimo.
Pasirodė keista, kad plaučiai iš viso gali būti nauji ir nenauji. Matydama mano nustebimą, gydytoja paaiškino:
-Plaučiai-tai dumplės. Kaip ir visos dumplės, jie pučia orą. Imkime pavyzdžiu gerai pažįstamą armoniką. Kol ji nauja, dumplės visą orą nukreipia į grojamuosius organus. Ilgainiui dumplėse atsiranda pasidėvėjusių ar net susidėvėjusių vietų, pro kurias dalis oro švokšdamas tuščiai išeina į lauką, nepatekdamas į grojamuosius organus. Tokią armoniką reikia energingiau tampyti. Jūsų plaučiai dirba be jokio švokštimo, vadinasi, juose nėra jokių susidėvėjimų.
-Malonu išgirsti, kad nėra jokių susidėvėjimų,–prisipažinau gydytojai.-Bet kodėl tada man savo dumples reikia energingiau, nei anksčiau, tampyti, sakysim, kopiant į kalną?
-Tikriausiai jūsų dumplės yra išsiplėtusios ir reikalauja įtraukti daugiau oro. Išrašysiu nukreipimą pas plaučių specialistą, jis nustatys tikslią diagnozę.
Išrašė. Nuėjau. Specialistas išklausė iš abiejų pusių pagal tą pačią giliai įkvėpk-iškvėpk komandą, nieko nesakęs atnešė specialų prietaisą ir liepė vamzdeliu į jį iš visų jėgų pūsti, prieš tai giliai įkvėpus. Kiek galėdamas įkvėpiau ir iki apsvaigimo pūčiau. Specialistas iš karto diagnozavo, kad plaučiai išsiplėtę. Buvo malonu,-ne, ne kad plaučiai išsiplėtę, o kad šeimos gydytojos ir specialisto diagnozės sutapo. Tačiau tas malonumas mane kiek sutrikdė ir vertė kai ką išsiaiškinti.
-Daktare,-pradėjau iš lengvo,-aš čia kai ko negaliu suprasti. Vienas daktaras man sakė, kad senstant visi žmogaus organai traukiasi–susitraukė mano ūgis, raumenys, net gerklė, o jūs teigiate, kad plaučiai išsiplėtė. Tai kur čia teisybė?
Specialistas sukluso, atsirėmė kaire ranka į stalą, kelis kartus pirštai perbraukė per kairį skruostą ir susimąstė. O man magėjo išgirsti, kaip yra iš tikrųjų: lyg ir teisus buvo gerklės specialistas, išaiškinęs, kad visi organai traukiasi; bet gal neklysta ir šeimos gydytoja bei specialistas, vieningai teigdami, kad plaučiai išsiplėtę. Galiausiai specialistas mąsliai prabilo:
-Jokio prieštaravimo aš čia neįžvelgiu. Visi kiti organai gali trauktis, o plaučiai gali plėstis. Prisiminkime, kad ne visi daiktai vienodai reaguoja į temperatūros pokyčius. Sakysim, geležis plečiai nuo šilumos, o vanduo nuo šalčio. Patekęs į plyšius, per didelius šalčius vanduo susprogdina uolas. O geležis susitraukia. Taip esti ir su žmogumi. Senatvėje visas žmogus gali trauktis, o plaučiai gali plėstis. Kaip tik taip ir yra jūsų atveju.
-Ačiū, daktare, dabar jau pradedu suvokti, kas kaip. Visas organizmas traukiasi, o plaučiai, kitaip sakant, dumplės, plečiasi, kad galėtų atsispirti tam spaudimui ir aprūpinti kūną reikalingu kiekiu deguonies. Todėl tie kvėpavimo sunkumai ir susidaro dėl plaučių priešinimosi organizmo senėjimui. Vadinasi, reikia susirūpinti ne plaučiais, o organizmo traukimusi, -dabar jau aš pamokiau specialistą.
-Tikrai taip, tačiau ne visai. Reikia vienu sykiu stabdyti ir kūno traukimąsi, ir plaučių plėtimąsi. Bet prieš tai gal vertėtų plaučius peršviesti. Pensininkų gyvenimas dabar nelengvas, o prie sunkiai gyvenančių greitai džiova prišoka. Kokia jūsų specialybė? A, filologas lituanistas!..Va, mano kraštietis lituanistas rašytojas Jonas Biliūnas vargingai gyveno, daug rašė, tai džiova į kapus nuvarė. Arba toks Vincas Kudirka,-vargingai gyveno, sunkiai dirbo, leido laikraštį, net himną parašė, per tai ir džiovą gavo. Persišviesk, džiova ne tik prie jaunų, bet ir prie pensininkų kabinasi.
Išrašęs lapelį peršvietimui, specialistas paaiškino:
-Švietimo duomenis sužinosite iš šeimos gydytojo. O dabar išrašysiu dvejopus vaistus: vienus, nuo traukimosi, reikės garti tris kartus per dieną prieš valgį, kitus, nuo plėtimosi, tris kartus per dieną po valgio. Smagu iš specialisto kabineto išeiti su receptais. Jie įkvepia viltį, kad reikalai taisysis,net jeigu ir supainioti. Net jeigu nuo to palengvės piniginė.
Gyvi padarai skirstomi į stuburinius ir bestuburius. Nesu koks kirminas, nors kai kas tokius, kaip aš, ir vadino kirminais. Esu stuburinis, taigi turiu stuburą. Ant stuburo laikosi visa kita, ką Dievas rado reikalą pakabinti. Nuo to svorio stuburas kartais kai kam ir iškrypsta, į vieną ar kitą pusę. Man taip neatsitiko, deja, jis kartais ima ir sunegaluoja. Todėl ir prisipažinau gydytojui, pas kurį atėjau su nukreipimu:
-Kai tik padirbu pasilenkęs, tuoj pradeda skaudėt pusiaują. Mano stuburas ilgas, Dievas ūgio nepašykštėjo. Jis, stuburas, ne Dievas, sudarytas iš daugybės slankstelių, todėl pasilenkus apatiniai pasislenka ir išsikraipo. Gera žemaūgiams, kai jų stuburą sudaro nedaug slankstelių. Kiek besilankstytų, jiems nieko.
-Pone Subačiau,-ėmė prieštarauti ir aiškinti specialistas.-Visi suaugę žmonės, dideli ir mažesni, turi vienodai kaulų. Todėl vienodas ir stuburo slankstelių skaičius-33-34, tik uodegos slankstelių gali būti 3-5, bet dažniausiai keturi. Pažiūrėkite, vienų žmonių kaklas ilgas, o kitų galva rodos tiesiog ant pečių užmesta, bet visų kaklas sudarytas iš septynių slankstelių. Tik vienų jie ilgesni, kitų trumpesni. Todėl ir jūsų stubure tiek pat slankstelių, kiek ir kitų žmonių. Tik jūsų ilgesni.
-Išeitų, kad ilgiems slanksteliams lankstytis sunku, todėl ir skauda? Gal reikėtų juos suminkštinti, kad lengviau lankstytųsi?
-Nelinkėk sau blogo ir nenorėk, kad jie suminkštėtų. Tada net sunkiai galėtum pastovėti, o apie ėjimą negalėtų būti nė kalbos.
-Bet ir dabar ne pyragai,–stengiausi nepasiduoti.–Pasilenkęs dirbti negaliu, todėl viską darau atsiklaupęs. Net grybaudamas grybą raunu priklaupęs, o jeigu vienoje vietoje keletas, puolu ant abiejų kelių.
-Pavojinga, labai pavojinga šiais laikais taip suklupti. Koks skustagalvis nacionalistas, pamatęs taip krintantį, gali apšaukti besimeldžiančiu musulmonu.
Dar blogiau, jeigu tokioje pozoje pamatytų miške–gali tvoti pagaliu per galvą. Venkite pusiaują skaudinančių darbų, tegul juos dirba žmona. Lygiai ir miške–jūs ieškokite grybų, o rauti palikite pačiai.
-Tai nejau nieko negalima padėti? Jei ne vaistais, tai bent procedūromis,-sunerimau.
-Kaip negalima! Mėgint galima. Išrašysiu tepalo, tegul žmona trina juo pusiaują, kai tik turės laiko. Jis nekenksmingas, kaulų nesuminkštins. O žmona mažiau dykaduoniaus.
Padėkojęs išėjau, bet namuose žmonai nesakiau, kad specialistas ją laiko dykaduone.
Piešinyje: Taip medikų ženklą įsivaizduoja karikatūristas…
Autorius Vladimiras Beresniovas
