2019 m. rugsėjo 22 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Kai kokiam nors senstelėjusiam žmogui švenčiant gimtadienį susirinkę draugai ima sakyti tostus, nuo to darosi tik graudžiau

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Rudens spalvos ir …vienatvės veidai

Vilma SRĖBALIŪTĖ

008_Vilma_2.jpgRudenėjant dažnai nusmelkia vienatvės nuojauta. Kartais ji būna trumpa, kartais bauginanti, o kartais – skaidri, artima ir seniai laukiama. Vienatvė turi daug veidų. Tik nuo mūsų pačių priklauso, kokį norėtume pažinti.

Dalia Michelevičiūtė, aktorė:

 „Vienatvė daugialypė ir atsiskleidžia daugeliu savo aspektų, todėl vienam ji gali būti prasminga dovana, kitam suteikti gilių apmąstymų. Nuosprendžiu jos nevadinčiau, nes tikintis žmogus niekada nebūna vienas. Pripažindamas esąs Dievo vaikas, jis visuomet jaučia Viešpaties artumą bet kokioje situacijoje. Deja, kasdienybės rutina dažnai užgožia tą didįjį nustebimo stebuklą. Aukščiausiasis yra genialusis tapytojas, kuris mums kiekvieną dieną tarsi nutapo ir dovanoja tiek daug prasmingų akimirkų ir mažmožių, kurie lyg efemeriški blyksniai nušviečia gyvenimą, tačiau mes, žmonės, nepaisant viso to, esame linkę savo gyvenimus kruopščiai planuoti, apsidrausti, susikurti saugumo iliuziją. Nors gyvenu viena, tikrai nesijaučiu vieniša.

Vienatvė man suteikia begalinę erdvę daryti ką noriu ir didelę pasirinkimo galimybę. Esu tokio amžiaus, kai nereikia dirbti be atokvėpio, kad išgyvenčiau. Dabar gyvenu tokį tarpsnį, kai Dievo malonės ir savo įdėtų pastangų dėka turiu mėgstamą darbą, stogą virš galvos, todėl man tikrai nieko nestinga, nors per gyvenimą einu viena. Nesistebiu, kad rudenėjant daugelis pajunta vienatvės alsavimą. Tai – tarsi mūsų laikinumo šioje žemėje priminimas, kurį sustiprina net pati gamta. Ruduo visus ragina susikaupti ir sukuria tam susikaupimui labai tinkamas sąlygas.

Savo prigimtimi esu uždara ir linkusi į vienatvę: nuo pat mažens norėjau turėti savo atskirą kambarį, savo erdvę. Gyvendamas vienas, gali laisvai disponuoti laiku, neturi įsipareigojimų kitam žmogui. Kita vertus, kartais kyla atskirtumo nuo kitų žmonių nuojauta, kuri ypač sustiprėja atėjus didžiosioms metų šventėms. Tada aštriausiai juntama vienatvė ir atrodo, kad kitų gyvenimas yra linksmesnis, spalvingesnis. Juk mums būdinga savo laimę lyginti su kitų, nors nežinome, kiek tam reikia kasdieninio pasiaukojimo, pastangų. Sąmoningai ar susiklosčius aplinkybėms būdami vieni, turėtume suvokti, kad bet kurią akimirką galime paprašyti kieno nors artumo, aplankyti seniai matytus draugus ar gimines.

Mano profesijoje vienatvė padeda subrandinti kokią nors idėją. Aktorius negali išvengti ar ką nors nuveikti be šalia esančių žmonių, nes jo darbas yra kolektyvinis. Pagaliau mes, aktoriai, kuriame žmonėms ir jų dėmesys yra neatsiejama mūsų gyvenimo dalis. Man smagiausia padirbėti su kitų meno profesijų atstovais, nes tada gaunu progą įsigilinti ir pajusti visiškai kitokią menininę kalbą.”

Dalia nesitengia sąmoningai ieškoti galimybės pabūti vienai, aktorę neretai galima sutikti smagiame vakarėlyje ar šventėje. „Kadangi aš iki soties prisibūnu viena, tai neturiu nė mažiausios priežasties atsisakyti progų pabendrauti su kuo nors ir prasmingai praleisti vakarą. Bet jei pajuntu, kad tai yra tik laiko švaistymas, vien tik pasimėgavimas maistu ar vynu, stengiuosi tokios galimybės išvengti”, – sako ji. Kodėl žmonės taip dažnai bijo vienatvės? „Likę vieni, labai aiškiai suvokiame, kokie esame pažeidžiami. Juk ateiname į šį pasaulį tam, kad negriautume Dievo tvarkos, kad jis apšviestų, kaip turėtume nugyventi savo gyvenimus, kad išaugotume tą laikiną paveldą, t. y. žemę, kurią gavome, ir kiek įmanoma savo darbais prisidėtume prie jos puoselėjimo.

Mūsų gyvenimo prasmė – Dieve. O kadangi Dievas yra meilė, mūsų gyvenimo prasmė – išmokti mylėti. Mylėdami pažįstame Aukščiausiojo gelmę ir šiek tiek pačius save. Tai – paslaptis. Būdami laikini ir riboti, mes negalime jos iki galo atskleisti čia, žemėje. Tik išvydę Viešpatį veidas į veidą iš tiesų sužinosime, kas esame. Tai neturi nieko bendra nei su profesiniais pasiekimais, nei su laikinosiomis gėrybėmis ar grožybėmis. Toje absoliučioje tikrovėje galbūt bus atskleista ir mūsų paslaptis, ir gyvenimo prasmė, numalšintas mūsų amžinas troškulys. Kai tai pripažįsti sau, daugelis, dalykų (tarp jų ir vienatvė) įgauna visai kitokią prasmę – ji tampa įprasta gyvenimo dalimi”– šypsosi Dalia.

 Nors ilgą laiką režisierius gyveno vienas, tačiau, tikina, niekada nesijautė vienišas: daug bendraudavo su mama, sūnumi Povilu, draugais. O visai neseniai į Vytauto vienatvę pasibeldė sūnus Augustinas…

 Vytautas Balsys, režisierius:

„Kai mane apleisdavo žmonės, – dalijasi patirtimi režisierius, – likdavo knygos, muzika. O kai nebūdavo ūpo skaityti, aplankydavo… mano siela. Dialogai su savimi – geros savijautos sąlyga, tikra gamtos dovana.” Vadinasi, vienatvė labiau įkvepia nei baugina? „Kartais ji užklumpa lyg žaibas karštą vasaros dieną. Vienatvės geluonis smelkiasi į paširdžius, ir dažniausiai naktį. Bemiegė naktis pasibeldžia lyg nelaukta viešnia ir sako: “Draugaukim.” Tačiau su ja kartu ateina ir visi baubai, mirusieji, mylimieji, priešai. Jie įkyriai braunasi į sąmonę – iki skausmo, nevilties… Virš tavo galvos kaupiasi beprotiškų klausimų: kas tu? kodėl taip yra? kaip bus toliau? Taip tarp būdravimo ir sapno, maldos ir avelių skaičiavimo išaušta rytas.

 Pirmosios šiukšliavežės signalas už lango, kaimynų nuleidžiamo unitazo gargiantis vanduo grąžina tave į normalų pasaulį. Stipri kava gelbėja, bet nuovargis auga. Bemiegės naktys kartojasi, tavo patirtys bręsta. Tavo mintys, vaizdiniai ir tampa ta rupia kasdienybės duona, kuri maitina kūrybą. Kitas pučia į akį ir vargo nemato, o tavo naktiniai vaizdiniai, kurie aplanko ir dieną, vis stumia tave į vienatvę, apmąstymus. Jei įveiksi baimę, būsi įkvėptas paslapties, rasi kelią į savo vidinį “aš”, ieškosi knygų, draugų, bendraminčių, atsakymų į svarbius klausimus. Reikia įsibūti į savo keistumą, silpnumą ir vienatvę. Neišsigąsti savęs, įveikti baimę, nepasiduoti kritimui…”

 Režisierius prisipažįsta, kad jam patinka būti vienam, o ir darbas reikalauja laiko sau. Vytauto nesutiksi sausakimšame paplūdimyje, triukšmingame susibūrime, jis mieliau laiką leidžia vienas. „Bet štai pietauti mėgstu su mylimu žmogumi, taip skaniau. Vienuma - tai oras, laisvė, be kurios turbūt uždusčiau. Čia kaip toje pasakoje apie Coliukę: mano siela nebūtų laiminga kurmio pilyje…” – šypsosi Vytautas Balsys. Bet juk dviese būti smagiau, tiesa? -„Be abejo. Žmogui lemta per gyvenima eiti dviese, likti vienišam –nenatūralu.Vienišas žmogus retai būna laimingas, jis džiūsta, springsta savimi…”  

Tačiau likimas ne visada paiso mūsų norų, ir tam tikras gyvenimo atkarpas tenka nukeliauti vieniems. „Užtat labai svarbu sugebėti būti su savimi. Jei nesugebi, įkrenti į liūdesį. Šis ilgainiui virsta nerimu, nerimas – baime, o baimės akys juk didelės… Ir įsisuki į užburtą ratą… Gyvenimas baimėje ir vienatvėje yra savęs naikinimas. Tai – sudžiūvęs vaisius, kartus, beskonis. Todėl reikia kaip įmanoma save traukti iš nerimo pelkės už plaukų lyg baronui Miunhauzenui. Užpykti ant savęs, nepasiduoti ir, nepaisant visko, teigti gyvenimą, sakyti jam „taip!”

„Edita. + Geri patarimai“

 Nuotraukoje: Publikacijos autorė, žurnalo „Edita.+Geri patarimai“ žurnalistė, LŽS narė Vilma Srėbaliūtė

 

 

 


Virselis_1934_m._I.jpg

IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 85 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,PLUNKSNOS BROLIAI"

Žurnalistam Lietuvoje
visiškai neblogai klojas.
O jei kam kiaura alkūnė,
tai tas paslaptim tebūnie.

Žurnalistai  Eldorado
kolei kas mus nesurado
Ir už žodį, nors stiproką,
dar po dolerį nemoka.

Visų pirma labai svarbu,
kad visuomet yra darbo,
O jei ne visad sumoka,
dėl to liūst neapsimoka.

Sako, laikraščių tiražas
kolei kas dar esąs mažas.
Ir kol kas dar mūs tėvynėj,
sako, esą daug laukinių.

Jei jau šneka taip leidėjas-
padirbėkim iš idėjos.
Nors kitur tas nemadoje,
tegul liks dar bent spaudoje.

Šiais jau būklė mūsų svarbi,
Spaudos žmogų visi gerbia.
Jei svečiuose kur tenka būti,
užufundija čėrkutę.

Sako, spaudos pionierius
juk negali būt negėręs.
Taigi ši patieka
žurnalistui ir telieka.

Kolei kas pas mumis spaudą
su glėbiu dar nieks negaudo.
Pas mus, mat, kiti dalykai:
daug kas skaito tik dykai.

Šitokioj aplinkumoje
daugel kas patiestų kojas,
Bet lietuvis žurnalistas
dar bankrotų nepažįsta.

(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)