Raseiniškiai mokosi atsiprašyti, jeigu suklydo…

Vidmantas Miškinis

rasainiai03 II_1.jpgVisi klystam. Tik vieni mažiau, kiti daugiau. Klaidų išvengia tik tie, kuris nieko nedaro. Ne išimtis yra ir žurnalistai. Spaudos, radijo ir televizijos klaidas pastebi šimtai ar net tūkstančiai.Tačiau viena yra korektūros ar kalbos klaida, o kita – tikrovės neatitinkantys faktai, šališkumas ar vienpusiškumas. Mūsų masinės informacijos priemonės retai kada prisipažįsta, kad suklydo ir dėl to neatsiprašo. Tačiau jau yra ir sveikintinų išimčių.

Iš kitų pakaunės leidinių ne tik savo originaliais feljetonais išsiskiria savaitraštis „Alio, Raseiniai“. Redakcija geranoriškai pirmajame laikraščio puslapyje rašo, kad suklydo, paneigia savo neteisingus ar netikslius teiginius.Toks jauno leidinio redaktoriaus, Lietuvos žurnalistų sąjungos nario Pauliaus Sendrausko požiūris – netoleruoti žurnalistų padarytų klaidų ir dėl jų atsiprašyti straipsnio herojų bei skaitytojų.

„Klaidos ištaisymas“: „Savaitraščio „Alio, Raseiniai“ (liepos 1 d. Nr. 26) publikacijoje „Politikai susipešė dėl senelių globos namų“ dėl pavardžių sutapimo ir vardų panašumo įsivėlė klaida. Sakinys „Be to į pavaduotojo pareigas buvo priimtas valdančiajai daugumai priklausantis tarybos narys Vaclovas Šimaitis“ yra netikslus, iškreipiantis savarbias, su politikų veikla susijusias aplinkybes. Iš tiesų pavaduotoju tapo Vladas Šimaitis, kuris priklauso partijai Tvarka ir teisingumas. Redakcija atsiprašo tarybos nario Vaclovo Šimaičio“.

Kitame numeryje savaitraštis „Alio, Raseiniai“ išspausdino „Paneigimą“, kai žurnalistas, patikėjęs vieno politiko pasakytais žodžiais, apkaltino Lietuvos seimo narį Remigijų Ačą. Nedaug tereikia, kad būtų išspaudintas tikrovės neatitinkantis faktas ir atsiprašyta įžeisto žmogaus. Skaitytojai, matydami tokią redakcijos reakciją į klaidas, kurias patys ištaiso, dar labiau gerbs ir didžiuosis savo svaitraščiu, kurio vieno numerio tiražas yra net 6200 egzempliorių!

„Alio, Raseiniai“ redakcija atsiprašė, prisipažino, paneigė, ką netiksliai parašė, tačiau ne visas kolektyvas dėl netikslumo ar klaidos yra kaltas. Tačiau „Atsiprašyti“ turėtų pats rašinio autorius arba laikraštis turėtų nurodyti, dėl kieno kaltės  ir kodėl įsivėlė klaida. Tai būtų pamoka visiems žurnalistams, bet… Jeigu klysti yra žmogiška, tai prisipažinti suklydus yra dieviška?..

 

 

 

Panašūs straipsniai