2019 m. spalio 21 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Knyga apie partizanų Motinas

Jolita NAVICKIENĖ

Navickiene_2.jpgKauno įgulos karininkų ramovėje buvo pristatyta rašytojo ir žurnalisto Stanislovo Abromavičiaus knyga „Partizanų Motinos“ apie Lietuvos ginkluoto pasipriešinimo 1941–1954 metais šaknis ir šeimos vaidmenį nepriklausomybės kovose, skirta šventam Motinos vardui ir atminimui. Visi dėkojo autoriui ir jo pagalbininkams už vaisingas pastangas ir stropų darbą.

Knygoje pateikiamos dokumentinės apybraižos apie kelias  dešimtis Motinų, kurios tarsi atspindi visos tautos žygį Tėvynei nuo okupantų ginti. Šeimos krikščioniškai auklėjo vaikus ir brandino jų meilę gimtajai žemei.

Apie naują vertingą knygą “Partizanų motions” paprašėme papasakoti leidinio autorių Stanislovą ABROMAVIČIŲ.

– Kokia tai knyga, ką sužinosime ją perskaitę? 

-Pasisekė aprašyti apie septyniasdešimt Motinų, ant Lietuvos Laisvės aukuro paaukojusių savo sūnus. Surinkta medžiaga apie žemaitę Kazimierą Vasiliauskienę ir šešis jos žuvusius sūnus bei žentą, marijampolietę Magdaleną Popierienę ir šešis jos sūnus, nuo Prienų kilusius ir žuvusius ar nukankintus šešis Agotos Senavaitienės sūnus, šešis Agotos Juodienės vaikus, penkis Onos Katliorienės sūnus iš Ukmergės krašto, Oną Kuzinevičienę ir žuvusius penkis jos sūnus bei vyrą iš Žiežmarių, tremtyje mirusią Antaniną Lekavičienę bei keturis jos sūnus ir dukrelę Genutę nuo Kruonio.

„O kiek yra motinų, kurių trys ar keturi sūnūs žuvo? Reikia visas prisiminti, surašyti, pažymėti ir pagerbti,“ - sako monsinjoras Alfonsas Svarinskas. Deja, partizanų Motinos už savo didvyriškumą, rūpestį, pagalbą vaikams, jų drąsinimą pasirinktame kelyje, raminimą, net tiesioginę pagalbą kovose tinkamai neįvertintos. Tik Kazimiera Vasiliauskienė jau po mirties susilaukė pripažinimo, valstybinio apdovanojimo. Tūkstančiai Motinų pamirštos, net jų vardų nežinome.

Knygoje publikuojami pasakojimai apie įžymiųjų partizanų Motinas: Petronėlę Žemaitienę, Magdaleną Lelešienę, Joaną Baliukevičienę, Magdaleną Popierienę, Veroniką Morkūnienę ir daugelį kitų. Spausdinamos ir partizanų Motinų nuotraukos. Per jų sunkius gyvenimus papasakosime ir apie jų žuvusių ar likusių gyvų vaikų likimus.

– Visi aukotojai kovotojų už Lietuvos laisvę Motinos paminklui ir šiai knygai gavo vardinius jos egzempliorius. Ar užteks visiems, nes aukotojų yra keli šimtai?

– Džiaugiamės, kad žmonės neliko abejingi Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos kvietimui, jog žuvusių ir išlikusių gyvų partizanų Motinos vertos tokio pagerbimo, nors šis mūsų visų pastatytas paminklas turėtų būti tik dalelė pagarbos Joms, išauginusioms, išauklėjusioms Tėvynės gynėjus, savo gyvybės kaina priartinusius Lietuvos Nepriklausomybę. Manau, kad kiekvienas aukotojas galės pasidžiaugti knyga “Partizanų motinos”.

 

Nuotraukoje: Publikacijos autorė, savaitraščio “Tremtinys” redaktorė, LŽS narė Jolita Navickienė

                        Ričardo Šaknio (LŽS) nuotr.

 

 


Virselis_1934_m._I.jpg

IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 85 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,PLUNKSNOS BROLIAI"

Žurnalistam Lietuvoje
visiškai neblogai klojas.
O jei kam kiaura alkūnė,
tai tas paslaptim tebūnie.

Žurnalistai  Eldorado
kolei kas mus nesurado
Ir už žodį, nors stiproką,
dar po dolerį nemoka.

Visų pirma labai svarbu,
kad visuomet yra darbo,
O jei ne visad sumoka,
dėl to liūst neapsimoka.

Sako, laikraščių tiražas
kolei kas dar esąs mažas.
Ir kol kas dar mūs tėvynėj,
sako, esą daug laukinių.

Jei jau šneka taip leidėjas-
padirbėkim iš idėjos.
Nors kitur tas nemadoje,
tegul liks dar bent spaudoje.

Šiais jau būklė mūsų svarbi,
Spaudos žmogų visi gerbia.
Jei svečiuose kur tenka būti,
užufundija čėrkutę.

Sako, spaudos pionierius
juk negali būt negėręs.
Taigi ši patieka
žurnalistui ir telieka.

Kolei kas pas mumis spaudą
su glėbiu dar nieks negaudo.
Pas mus, mat, kiti dalykai:
daug kas skaito tik dykai.

Šitokioj aplinkumoje
daugel kas patiestų kojas,
Bet lietuvis žurnalistas
dar bankrotų nepažįsta.

(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)