2019 m. rugpjūčio 18 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Kai kokiam nors senstelėjusiam žmogui švenčiant gimtadienį susirinkę draugai ima sakyti tostus, nuo to darosi tik graudžiau

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Kaip mums jaunystės neminėt su bičiuliu senu...

Vidas Mačiulis

ragozis_veidasr.jpgLaikraščio „Ūkininko patarėjas“ korespondentas, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys Polis Ragožis sutiko jubiliejinį gyvenimo rudenį. Gal dėl to, kad gimė priešpaskutinę vasaros mėnesio dieną, jis nusprendė, kad atostogos - maloniau nei jubiliejaus minėjimas. Todėl nei didelis ir darnus UAB „Ūkininko patarėjas“ kolektyvas, nei LŽS Kauno apskrities skyriaus valdyba ir senjorų klubas MES dar nepaspaudė kolegai rankos su prasmingu jo gyvenimo septyniasdešimtmečiu. Tai dar būtinai padarys...

Dabar viešai reikia parašyti kelias mintis apie jubiliatą. Juo labiau, kad man teko su juo Kaune pradėti , o Vilniuje baigti žurnalistikos mokslus. Nors buvau jaunesnis, tik baigęs vidurinę, o Polis – jau atitarnavęs sovietinėje armijoje ir dirbo vienoje Kauno įmonėje, tapome artimais bičiuliais. Gal dėl to, kad mudu buvom „kaimiečiai“ - aš iš Kauno, o jis iš Kėdainių apylinkių. Gal sutapo mūsų požiūris į daugelį gyvenimo klausimų? Svarbiausia, man jis buvo didžiausias autoritetas ir geriausias patarėjas, nes turėjo didelę gyvenimišką patirtį, o prieš priimant sprendimą - gerai pamąstydavo. Daug kuo kolega domėjosi ir sėmėsi žinių, net tais laikais, kai niekas tenai dar negalvojo išvažiuot, mokėsi ispanų kalbos. Kaip „Tėve mūsų...“ Polis Ragožis žinojo gimtosios Lietuvos ir Kauno istoriją , nes buvo bene geriausias Kauno ekskursijų biuro gidas...

Kai man pavyko įsitvirtinti Lietuvos televizijos Kauno redakcijoje, besiplečiant LTV , čia pakviečiau ir Polį Ragožį. Jis greitai perprato visas eterio subtilybes ir rengė reportažus bei interviu iš miesto ir pakaunės gyvenimo. Kai Kauno redakcijoje buvo  įkūrtas TV mokomųjų laidų skyrius, Vilniaus valstybinio universiteto absolventas neatsitiktinai tapo jo vadovu. Subūrė bendraminčių komandą ir kruopščiai rengė puikias televizijos mokomąsias matematikos, istorijos, literatūros laidas, kurios ir šiandien būtųvisiems labai reikalingos. Deja, kažkas nusprendė, kad to nereikia ir mokąsias televizijos laidas pakeitė beveidžiai , bedvasiai eterio „kūriniai“.

Panaikinus TV mokomųjų laidų skyrių, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys Polis Ragožis tapo mieste pradėto leisti laikraščio „Kauno laikas“ žurnalistu. Kolegą lydėjo sėkmė, tačiau leidinys, neišlaikė „baigėsi Kauno dienos“ konkurencijos, o pasikeitus redakcijos vadovams, jo leidyba buvo nutraukta. P.Ragožis buvo pakviestas į laikraštį „Ūkininko patarėjas“. Nuo 1993-ųjų iki šiol Polis yra šios redakcijos žurnalistas, rašantis šalies miškininkystės ir žemdirbių tecbnikos klausimais. Vyr. redaktorius Vytenis Neverdauskas neslepia, kad daugelis šalies regionų vadovų ir eilinių žemdirbių, sužinoję, kad „Ūkininko patarėjas“ jais domisi, prašo komandiruoti Polį Ragožį.

Žurnalistas yra objektyvus, įsigilinantis į esmę, išklausantis visų nuomonių, sugebantis atrinkti ir paskelbti svarbiausius nagrinėjamos temos faktus. Tai džiugina ne tik „Ūkininko patarėjo“ skaitytojus, bet ir Lietuvos žurnalistų sąjungos Kauno apskrities skyriaus valdybą, kuri už kūrybinius ieškojimus Poliui Ragožiui yra paskyrusi savo aukščiausią apdovanojimą - „Gintarinį parkerį“. Tai lėmė ne LŽS Kauno apskrities skyriaus valdybos pirmininko bei šio žurnalisto drauge prabėgusios studijų dienos. Per kasdienius darbus ir rūpesčius, vos porąkart per metus, tik per žurnalistų šventes, gali susitikti buvę „kursiokai“. Tačiau rugsėjo vidury, kai Polis Ragožis po atostogų grįš į Gedimino g. 27, kur stovi gržus redakcijos dviaukštis, jie būtinai susitiks. Ir šampano taurė bus pakelta šampano už jubiliatą - mielą kolegą . Tada turėtų nuskambėti ne tik „Ilgiausių metų, ilgiausių!”, bet ir daina „Kaip mums jaunystės neminėt su bičiuliu senu...“

Nuotraukoje: Laikraščio „Ūkininko patarėjas“ žurnalistas, LŽS narys Polis Ragožis, švenčiantis prasmingą savo gyvenimo sukaktį

 

 

 

 


Virselis_1934_m._I.jpg

IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 85 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,PLUNKSNOS BROLIAI"

Žurnalistam Lietuvoje
visiškai neblogai klojas.
O jei kam kiaura alkūnė,
tai tas paslaptim tebūnie.

Žurnalistai  Eldorado
kolei kas mus nesurado
Ir už žodį, nors stiproką,
dar po dolerį nemoka.

Visų pirma labai svarbu,
kad visuomet yra darbo,
O jei ne visad sumoka,
dėl to liūst neapsimoka.

Sako, laikraščių tiražas
kolei kas dar esąs mažas.
Ir kol kas dar mūs tėvynėj,
sako, esą daug laukinių.

Jei jau šneka taip leidėjas-
padirbėkim iš idėjos.
Nors kitur tas nemadoje,
tegul liks dar bent spaudoje.

Šiais jau būklė mūsų svarbi,
Spaudos žmogų visi gerbia.
Jei svečiuose kur tenka būti,
užufundija čėrkutę.

Sako, spaudos pionierius
juk negali būt negėręs.
Taigi ši patieka
žurnalistui ir telieka.

Kolei kas pas mumis spaudą
su glėbiu dar nieks negaudo.
Pas mus, mat, kiti dalykai:
daug kas skaito tik dykai.

Šitokioj aplinkumoje
daugel kas patiestų kojas,
Bet lietuvis žurnalistas
dar bankrotų nepažįsta.

(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)