2019 m. rugpjūčio 18 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Kai kokiam nors senstelėjusiam žmogui švenčiant gimtadienį susirinkę draugai ima sakyti tostus, nuo to darosi tik graudžiau

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

„Fontanas“ - Žaliakalnio kultūros almanachas

Rūta Kanopkaitė

Zaliakalnio_aut_2a.jpg

Mėgstu skaityti kruopščiai ir su meile parengtus kultūros almanachus, ypač skirtus konkrečiam regionui. Juose nėra vienadienių aktualijų risčios, užtat apstu retų „deimančiukų“, kuriuos su meile atskleidžia skaitytojams neabejingi šviesuoliai - kraštotyrininkai, muziejininkai, mokslininkai, plunksnos žmonės.

Tokių almanachų publikacijos visada turi išliekamąją pažintinę, dokumentinę, meninę vertę, nes juose spaudos plotas neeikvojamas tuštiems plepalams. Žaliakalnio kultūros almanachas „Fontanas“ pasirodė jubiliejiniais Lietuvos vardo paminėjimo metais, vesdamasis podraug dar dvi ypatingas sukaktis – Kauno paskelbimo laikinąja sostine 90-metį ir Žaliakalnio prijungimo prie Kauno miesto 120-ąsias metines.

Pagrindinė „Fontano“ idėja - prisiminti, prikelti Žaliakalnio, kaip unikalios Kauno dalies, kultūros paveldą, puoselėti jį, pateikti dabar čia gyvenančių menininkų kūrybą, ugdyti jaunuosius talentus, stiprinti žaliakalniečių bendruomenę, sako almanacho sudarytojas muziejininkas ir literatas Alfas Pakėnas (leidėjai - Žaliakalnio bendruomenės centras „Žaliakalnio aušra“ ir Lietuvai pagražinti draugijos Kauno skyrius).

„Esu įsimylėjęs Kauną - Vaižganto, Salomėjos Nėries, Unės Babickaitės, Antano Miškinio, Henriko Radausko ir daugelio kitų garsių menininkų miestą. Ypač Žaliakalnį. Svajonė parengti jam skirtą kultūros almanachą kilo, kai pradėjau dirbti Maironio lietuvių literatūros muziejuje, o „Aušros“ bibliotekoje ėmiau rengti literatūros vakarus“, - pasakoja iš Aukštaitijos kilęs, bet puikiai prigijęs Kaune A.Pakėnas.

(Plačiau apie „Fontaną“ su Žaliakalnio praeitimi skaitykite mūsų svetainės „Komentaruose“. )

Nuotraukoje: Kultūros almanacho sudarytojas, muziejininkas ir literatas Alfas Pakėnas

                            


Virselis_1934_m._I.jpg

IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 85 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,PLUNKSNOS BROLIAI"

Žurnalistam Lietuvoje
visiškai neblogai klojas.
O jei kam kiaura alkūnė,
tai tas paslaptim tebūnie.

Žurnalistai  Eldorado
kolei kas mus nesurado
Ir už žodį, nors stiproką,
dar po dolerį nemoka.

Visų pirma labai svarbu,
kad visuomet yra darbo,
O jei ne visad sumoka,
dėl to liūst neapsimoka.

Sako, laikraščių tiražas
kolei kas dar esąs mažas.
Ir kol kas dar mūs tėvynėj,
sako, esą daug laukinių.

Jei jau šneka taip leidėjas-
padirbėkim iš idėjos.
Nors kitur tas nemadoje,
tegul liks dar bent spaudoje.

Šiais jau būklė mūsų svarbi,
Spaudos žmogų visi gerbia.
Jei svečiuose kur tenka būti,
užufundija čėrkutę.

Sako, spaudos pionierius
juk negali būt negėręs.
Taigi ši patieka
žurnalistui ir telieka.

Kolei kas pas mumis spaudą
su glėbiu dar nieks negaudo.
Pas mus, mat, kiti dalykai:
daug kas skaito tik dykai.

Šitokioj aplinkumoje
daugel kas patiestų kojas,
Bet lietuvis žurnalistas
dar bankrotų nepažįsta.

(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)