Mėgstu skaityti kruopščiai ir su meile parengtus kultūros almanachus, ypač skirtus konkrečiam regionui. Juose nėra vienadienių aktualijų risčios, užtat apstu retų „deimančiukų“, kuriuos su meile atskleidžia skaitytojams neabejingi šviesuoliai – kraštotyrininkai, muziejininkai, mokslininkai, plunksnos žmonės.
Tokių almanachų publikacijos visada turi išliekamąją pažintinę, dokumentinę, meninę vertę, nes juose spaudos plotas neeikvojamas tuštiems plepalams. Žaliakalnio kultūros almanachas „Fontanas“ pasirodė jubiliejiniais Lietuvos vardo paminėjimo metais, vesdamasis podraug dar dvi ypatingas sukaktis – Kauno paskelbimo laikinąja sostine 90-metį ir Žaliakalnio prijungimo prie Kauno miesto 120-ąsias metines.
Pagrindinė „Fontano“ idėja – prisiminti, prikelti Žaliakalnio, kaip unikalios Kauno dalies, kultūros paveldą, puoselėti jį, pateikti dabar čia gyvenančių menininkų kūrybą, ugdyti jaunuosius talentus, stiprinti žaliakalniečių bendruomenę, sako almanacho sudarytojas muziejininkas ir literatas Alfas Pakėnas (leidėjai – Žaliakalnio bendruomenės centras „Žaliakalnio aušra“ ir Lietuvai pagražinti draugijos Kauno skyrius).
„Esu įsimylėjęs Kauną – Vaižganto, Salomėjos Nėries, Unės Babickaitės, Antano Miškinio, Henriko Radausko ir daugelio kitų garsių menininkų miestą. Ypač Žaliakalnį. Svajonė parengti jam skirtą kultūros almanachą kilo, kai pradėjau dirbti Maironio lietuvių literatūros muziejuje, o „Aušros“ bibliotekoje ėmiau rengti literatūros vakarus“, – pasakoja iš Aukštaitijos kilęs, bet puikiai prigijęs Kaune A.Pakėnas.
(Plačiau apie „Fontaną“ su Žaliakalnio praeitimi skaitykite mūsų svetainės „Komentaruose“. )
Nuotraukoje: Kultūros almanacho sudarytojas, muziejininkas ir literatas Alfas Pakėnas
