2019 m. rugsėjo 21 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Kai kokiam nors senstelėjusiam žmogui švenčiant gimtadienį susirinkę draugai ima sakyti tostus, nuo to darosi tik graudžiau

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Ar traukiniai skirti tik miestiečiams?

Jolanta Tamašauskienė

                                                                                                                  ADotnuvos_gelezinkelio_stotis_2.JPGutobuse iki pat Vilniaus kartais tenka stovėti

Trys greitieji traukiniai kasdien į Vilnių iš Klaipėdos ir atgal pro Dotnuvos geležinkelio stotį švilpia nesustodami, gabendami patogiai įsitaisiusius miestiečius, kurių kiekviena minutė ir net sekundė yra brangesnė už ,,kaimiečių“ valandas. Kažkodėl visi trys ta pačia kryptimi kasdien kursuojantys traukiniai yra greitieji. Matyt, orientuojamasi į poreikius tų keleivių, kuriuos domina tik miestai.

Pašnekinome keletą Kėdainių rajono gyventojų, susiduriančių su nepatogumais dėl panaikintų sustojimų tų traukinių, kurie važiuoja į Vilnių ir Klaipėdą. Antai akademiškė pensininkė Teklė Balsevičienė apgailestavo, kad pro Akademiją pravažiuojantis paskutinis autobusas į Vilnių išvyksta 14 valandą – pernelyg anksti. Be to, mokslo metų dienomis kartais jis būna toks pilnas, kad tenka stovėti nuo Akademijos iki pat Vilniaus, o senyvo amžiaus žmonėms tai yra sunkiai pakeliama.
Ir iš sostinės Teklei Balsevičienei ir jos dukterims neretai tenka grįžti perpildytu autobusu.

Iš Akademijos nuvykti tiesiai į Klaipėdą tapo iš viso neįmanoma. Tenka važiuoti iki Palangos, kur autobusas pribūna vakare, tik paskui keliauti iki Klaipėdos. O pasirinkus kelionę iš Kėdainių geležinkelio stoties į Klaipėdą – dar daugiau persėdimų ir nešulių kilnojimo, mat mūsų miesto geležinkelio ir autobusų stotys – skirtinguose pakraščiuose.


Studentų nepatogumai

Vilniaus Gedimino technikos universitete studijuojanti Justina Levanaitė iš Dotnuvos geležinkelio stoties gyvenvietės Kėdainių geležinkelio stotį pasiekia trim autobusais – vienas veža iki Akademijos, kitas – iš Akademijos iki Kėdainių autobusų stoties (apie penkiolika kilometrų), trečias – iki geležinkelio stoties. Kadangi su nešuliais studentei tai nepatogu, 20 kilometrų iki Kėdainių geležinkelio stoties ją dažnai veža tėvai vien dėl to, kad dukra įsėstų į traukinį, o paskui jie grįžta tiek pat kilometrų atgal.

Kai pastaraisiais studijų metais traukinys iš Vilniaus į Kėdainių geležinkelio stotį atveždavo po septintos valandos vakaro, Justina, nenorėdama rizikuoti pavėluoti į paskutinį autobusą, iš Kėdainių autobusų stoties važiuojantį į Akademiją, taip pat neapsieidavo be tėvų automobilio. Be to, miesto autobusai iš geležinkelio į autobusų stotį irgi dažnai nekursuoja.

Vilniaus universitete studijuojanti dotnuviškė Ugnė Minkevičiūtė irgi apgailestauja, kad sostinės negali pasiekti iš Dotnuvos geležinkelio stoties. Į Kėdainių geležinkelio stotį ją vežioja tėvai, nors kartais jai grįžtant namo viduryje savaitės, tai visiškai nepatogu, nes tėvams tenka atsiprašyti iš darbo vien dėl to, kad galėtų parvežti dukrą.

Iš Dotnuvos į Vilnių važinėjantys autobusai studentams nepatogūs dėl didesnės bilieto kainos ir ilgesnės kelionės. Ugnės Minkevičiūtės pastebėjimu, dauguma studentų mieliau renkasi traukinį, nors ir sunkiau pasiekiamą. Ugnės draugė iš Kėdainių rajono Gudžiūnų gyvenvietės, studijuojanti Klaipėdoje, iš ten namo grįžta traukiniu iki Šiaulių, o paskui priversta laukti autobuso, važiuojančio Gudžiūnų kryptimi.

Sutaupo tris minutes

Apsilankėme Dotnuvos geležinkelio stotyje, esančioje ties Akademijos riba ir kiek tolėliau nuo Dotnuvos, maždaug šešiolika kilometrų atstumu nutolusioje nuo Kėdainių.

,,Lietuvos geležinkeliams“ priklausančios Dotnuvos geležinkelio stoties viršininkas Karolis Kasevičius informavo, kad nuo rugpjūčio 6 dienos ten vasarą stojo vienintelis keleivinis traukinys Šiauliai – Kaunas, kursuojantis penktadieniais ir sekmadieniais. Visi kiti dabar pro Dotnuvos geležinkelio stotį pravažiuojantys traukiniai yra skirti ne keleiviams.

Praėjo maždaug metai, kai Dotnuvos geležinkelio stotyje nestoja nė vienas iš trijų greitųjų traukinių, kasdien važiuojančių iš Klaipėdos į Vilnių ir atgal. Į sostinę ir Klaipėdą neįmanoma patekti nė iš Gudžiūnų geležinkelio stoties. O Šilainiuose ir Lukšiuose dabar nestoja nei į Vilnių, nei į Kauną kursuojantys traukiniai. „Jeigu greitasis traukinys stoviniuotų prie kiekvieno stulpo, jis nebūtų greitasis, - dėstė Karolis Kasevičius. – Vienoj stotelėj sugaišta tris minutes, kitoj – tris, ir jau, žiūrėk, šešios minutės prarastos...“

Iš keleivinio traukinio sustojimas Dotnuvos geležinkelio stotyje pareikalauja būtent trijų minučių: vieną minutę traukinys lėtėja, antrą – stovi, trečią – įsibėgėja. Dar prieš dešimtmetį tos trys minutės nebuvo kliūtis keleiviniams traukiniams sustoti Dotnuvos geležinkelio stotyje. Ir anuomet, ir daug anksčiau keleivių tikrai netrūko. Pamažu jie buvo atpratinti nuo traukinių, kursuojančių į Vilnių ir Klaipėdą. Prieš panaikinant sustojimą Dotnuvos geležinkelio stotyje į sostinę galima buvo patekti tik penktadieniais ir sekmadieniais.

„Žmogų nuo traukinio lengva atpratinti, sunku pripratinti“, - iš savo patirties žino Dotnuvos geležinkelio stoties viršininkas Karolis Kasevičius.

Akademiškių pageidavimai sostinėje negirdėti

Susisiekėme su AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ Keleivių vežimo direkcijos Rinkodaros skyriaus viršininko pavaduotoja Vitalija Onikiene. Jos paaiškinimu, sustojimas Kėdainių rajono Dotnuvos ir Gudžiūnų geležinkelio stotyse tapo sudėtingas: kadangi ties tomis vietomis yra vienkelis, stabdant pailgėja kelionės trukmė ir sumažėja linijos pralaidumas, apsunkinamas traukinių prasilenkimas. Be to, buvo keleivių, pageidavusių kelionės tikslą pasiekti greičiau ir nestoviniuoti gyvenvietėse.

Tačiau ir Akademijoje bei Gudžiūnuose taip pat gyvena žmonės, kuriems irgi reikia kažkur nuvažiuoti. Apie jų pageidavimus sustoti Dotnuvos ir Gudžiūnų geležinkelio stotyse Keleivių vežimo direkcija negirdėjusi. Anot Rinkodaros skyriaus viršininko pavaduotojos Vitalijos Onikienės, susirašinėjimas su Kėdainių rajono savivaldybe dėl traukinių maršrutų ir sustojimų vyksta nuolat, tačiau niekada mūsų Savivaldybė neišsakė pageidavimo, kad į sostinę ir Klaipėdą važiuojantys traukiniai stotų Dotnuvos geležinkelio stotyje, o ne pralėktų pro šalį, kaip yra dabar.

Vitalijos Onikienės iki šiol turimomis žiniomis, kadangi per Akademiją ir Dotnuvą važinėja Vilniaus autobusai, norinčių keliauti traukiniais nėra daug. Pareigūnė negalėjo pažadėti, kad Dotnuvos geležinkelio stotyje ateityje stos traukiniai, važiuojantys į Vilnių. Ji tik paminėjo eksperimentą, kuris prasidės rudenį: šioje stotyje turėtų pradėti stoti dar vienas keleivinis traukinys, kurio maršrutas Kaunas – Klaipėda.


Nuotraukoje: Traukiniu iš Dotnuvos geležinkelio stoties - Vilniaus nepasieksi...

                                           „Kėdainių garsas“ fotografo, LŽS nario Zigmo SLAVINSKO nuotr.









Virselis_1934_m._I.jpg

IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 85 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,PLUNKSNOS BROLIAI"

Žurnalistam Lietuvoje
visiškai neblogai klojas.
O jei kam kiaura alkūnė,
tai tas paslaptim tebūnie.

Žurnalistai  Eldorado
kolei kas mus nesurado
Ir už žodį, nors stiproką,
dar po dolerį nemoka.

Visų pirma labai svarbu,
kad visuomet yra darbo,
O jei ne visad sumoka,
dėl to liūst neapsimoka.

Sako, laikraščių tiražas
kolei kas dar esąs mažas.
Ir kol kas dar mūs tėvynėj,
sako, esą daug laukinių.

Jei jau šneka taip leidėjas-
padirbėkim iš idėjos.
Nors kitur tas nemadoje,
tegul liks dar bent spaudoje.

Šiais jau būklė mūsų svarbi,
Spaudos žmogų visi gerbia.
Jei svečiuose kur tenka būti,
užufundija čėrkutę.

Sako, spaudos pionierius
juk negali būt negėręs.
Taigi ši patieka
žurnalistui ir telieka.

Kolei kas pas mumis spaudą
su glėbiu dar nieks negaudo.
Pas mus, mat, kiti dalykai:
daug kas skaito tik dykai.

Šitokioj aplinkumoje
daugel kas patiestų kojas,
Bet lietuvis žurnalistas
dar bankrotų nepažįsta.

(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)