2019 m. gruodžio 9 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Vera Semionova:“Plunksnos padėti nežadu...“


Vera_1_2.JPG

Rugpjūčio 26-ąją Lietuvos žurnalistų sąjungos narė, jonavietė Vera Semionova minės savo jubiliejinį gimtadienį. LŽS Kauno skyriaus kolegos nuoširdžiai sveikina Verą SEMIONOVĄ gimtadienio proga linkėdami stiprios sveikatos, neišsenkančio kūrybiškumo, geros kloties asmeniniame gyvenime! Kas geriau, nei ji pati, pristatys save kolegoms žurnalistams, svetainės lankytojams?

 

Vera Semionova:“Plunksnos padėti nežadu...“

„Gimiau Molėtų rajone, mokslus krimtau lyg voverė riešutus. Geriausiai sekėsi humanitariniai dalykai, ypač lietuvių kalba. Dar besimokydama vidurinėje mokykloje Molėtuose bendradarbiavau tuometiniame šio rajono laikraštyje „Pirmyn“, rašiau į žurnalą „Moksleivis“.
Baigus lietuvių kalbos ir literatūros studijas Vilniaus universitete, gyvenimo kelias netrukus (1975 m.) atvedė į Jonavą. Čia dirbau pedagoge, bibliotekininke ir kt., tačiau neužmiršau jaunystės pomėgio: rašiau aktualiomis temomis į rajono laikraštį “Jonavos balsas“, kūrybinės patirties sėmiausi šio leidinio organizuotose dvimečiuose kursuose - visuomeninių korespondentų mokykloje.

1993 m. pradėjau žurnalistinį darbą „Jonavos balse“: buvau korespondentė, skyriaus vedėja, redaktorė. 1997 m. šiam laikraščiui nustojus eiti, teko dirbti neilgai gyvavusiuose laikraščiuose „Jonava“, „Jonavos ekranas“. Vėliau sekė „kaunietiškasis“ periodas: dirbau korektore ir retkarčiais pamiklindavau plunksną UAB „Ūkininko patarėjas“, taisiau stilių Kauno medicinos universiteto spaudos ir leidybos centre „Ave vita“.

Nuo 2002 m. ilgiausiai dirbau Jonavos rajono laikraštyje „Naujienos“. Kaip įprasta regioninėje spaudoje, teko rašyti įvairiomis temomis, būti universaliai (vis dėlto labiausiai nemėgstu kriminalinių temų), vertinamai skaitytojų, gal ne visada – vadovų, atitikti aukštus reikalavimus ir... mažai už tai gauti. Dėl priežasčių, kurios aktualios ne vienam žurnalistui – sulaukti vargano „užtarnauto poilsio“, prieš porą metų teko palikti redakciją, darbuotis Seimo nario padėjėja, pastaruoju metu – socialine darbuotoja.

Esu ilgametė Lietuvos žurnalistų sąjungos Kauno skyriaus narė, todėl nei šiuo metu, nei ateityje plunksnos visiškai padėti nežadu. Dar yra rajone „veikėjų“, kuriuos reikėtų paglostyti prieš plauką, netrūksta ir gerų žmonių, apie kuriuos norėčiau parašyti...“



Nuotraukoje: Jubiliejinę vasarą sutinkanti jonavietė žurnalistė, LŽS narė Vera Semionova 


                                                                                        Kristinos Lukoševičiūtės nuotr.


Virselis_1934_m._I.jpg

IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 85 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,PLUNKSNOS BROLIAI"

Žurnalistam Lietuvoje
visiškai neblogai klojas.
O jei kam kiaura alkūnė,
tai tas paslaptim tebūnie.

Žurnalistai  Eldorado
kolei kas mus nesurado
Ir už žodį, nors stiproką,
dar po dolerį nemoka.

Visų pirma labai svarbu,
kad visuomet yra darbo,
O jei ne visad sumoka,
dėl to liūst neapsimoka.

Sako, laikraščių tiražas
kolei kas dar esąs mažas.
Ir kol kas dar mūs tėvynėj,
sako, esą daug laukinių.

Jei jau šneka taip leidėjas-
padirbėkim iš idėjos.
Nors kitur tas nemadoje,
tegul liks dar bent spaudoje.

Šiais jau būklė mūsų svarbi,
Spaudos žmogų visi gerbia.
Jei svečiuose kur tenka būti,
užufundija čėrkutę.

Sako, spaudos pionierius
juk negali būt negėręs.
Taigi ši patieka
žurnalistui ir telieka.

Kolei kas pas mumis spaudą
su glėbiu dar nieks negaudo.
Pas mus, mat, kiti dalykai:
daug kas skaito tik dykai.

Šitokioj aplinkumoje
daugel kas patiestų kojas,
Bet lietuvis žurnalistas
dar bankrotų nepažįsta.

(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)