2019 m. rugsėjo 22 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Kai kokiam nors senstelėjusiam žmogui švenčiant gimtadienį susirinkę draugai ima sakyti tostus, nuo to darosi tik graudžiau

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Nuo vakarykščio nulio iki šiandienos tobulėjimo aibės. III. Nors varnas varnui akies nekerta

Vidas Mačiulis


1996-ųjų rugsėjį pirmuoju Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos pirmininku buvo išrinktas Lietuvos žurnalistikos centro direktorius, žurnalistas ir rašytojas, humanitarinių mokslų daktaras Laimonas Tapinas, daugiausiai prisidėjęs prie šalies visuomenės informavimo priemonių etinio elgesio normų sudarymo ir jų priėmimo. Pirmaisiasis komisijos nariais tapo Etikos kodeksą priėmusių organizacijų delegatai: Bronius Raguotis ir Vytautas Žemaitis (Lietuvos žurnalistų sąjunga), Marytė Kontrimaitė ir Rimantas Pleikys, kurį pakeitė Robertas Grigas (Lietuvos žurnalistų draugija), Dalia Daugirdienė ir Sigitas Židonis (Lietuvos periodinės spaudos leidėjų asociacija), Hubertas Grušnys ir Aivaras Prancūzevičius (Radijo ir televizijos asociacija), Nijolė Steiblienė ir Rytis Juozapavičius (Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija).

Savo veiklos pradžioje komisijos nariai buvo renkami vieneriems (toks buvo ir liko pirmininko darbo reglamentas), vėliau ilgesnei kadencijai – trejiems metams. Nuo pirmųjų komisijos veiklos dienų, su nedidelėm pertraukom, iki šiol jos narys yra Sigitas Židonis. Virš dešimtmečio patikimais etikos sargais yra Gražina Daukšaitė (Lietuvos žurnalistų draugija) bei Leonas Remeika (Lietuvos regioninių televizijų asociacija). Jaunesni amžiumi, bet su patirtimi - komisijos pirmininkė Edita Žiobienė (Lietuvos žmogaus teisių centras), pirmininkės pavaduotojas Linas Slušnys (Lietuvos psichiatrų asociacija), nariai - Laima Abromaitytė (Lietuvos radijo ir televizijos asociacija), Aušvydas Belickas (Lietuvos vyskupų konferencija), Zenonas Kiudulas (Lietuvos kabelinės televizijos asociacija), Artūras Matusas (Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija), Tautvydas Musteikis (Komunikacijos ir reklamos agentūros asociacija), Ramutė Šimukauskaitė (Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija), Aldona Žemaitytė-Petrauskienė (Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija). Pirmininkės referentė Egidija Leveikaitė.

Į LŽLEK 1997 metais mane delegavo Lietuvos žurnalistų sąjunga. Pasitikėjimo ir įvertinimo priežastimi tikriausiai buvo principingai prasidėjusi teisinė byla su dviem etikos bei garbės ir orumo pažeidėjais – bulvarinio laikraščio „Europa“ savininku ir leidėju. Kauno miesto apylinkės teismas privataus kaltinimo byloje laikraščio savininką - vyr. redaktorių bei leidinio redaktorių - nuteisė realiu laisvės atėmimu. Tai buvo pirmoji ne tik Kaune, bet ir Lietuvoje baudžiamoji byla prieš etiką pažeidusią masinės informacijos priemonę. Paprasčiau yra kolegas drausminti Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijoje.

Etikos komisijos antrais veiklos metais buvau išrinktas pirmininko pavaduotoju, o Laimonui Tapinui susirgus, ėjau jo pareigas (vėliau komisijos pirmininku dirbo Leonas Remeika, Albertas Žostatutas, Gintaras Songaila, Edita Žiobienė, dabar – Linas Slušnys). Nebuvo sunku, nes tai ne teisėjų, porokurorų ar advokatų posėdis, o vadovaujantis Etikos kodeksu, tik objektyviai įvertinti žurnalistų ir leidėjų elgesį. Liaudies posakis „Varnas varnui akies nekerta“ komisijos darbe niekada neegzistavo.

Prieš 12 metų, tik kartą per mėnesį susirinkusi komisija, nagrinėdavo vos porą pažeidimų (mažai kas pasitikėjo tokia institucija), tačiau svarstymas užtrukdavo kelias valandas. Vienas tuometinės komisijos narys žiniasklaidą vertino kaip prokuroras, o antras - kaip advokatas. Kitiems nariams – masinės informacijos priemonių atstovams tekdavo ilgai klausytis teisiniais aktais paremtų komentarų, ir priimti savo sprendimą – pažeista žurnalistinė etika ar ne. Tuometiniai posėdžiai priminė sovietinių laikų „troiką“, kai už akių buvo svarstomi etikos pažeidėjai, jiems apie tai net nežinant. Dabar visi suinteresuoti asmenys kviečiami į svarstymą, kad galėtų paaiškinti ir atsakyti į komisijos narių klausimus.

Anksčiau žurnalistai ir leidėjai, norėdami įrodyti savo neklystamumą, pagalbon kviesdavosi advokatus, kuriems neegzistuoja žiniasklaidos savireguliavimo principai, ir gynimą grindė Civilinio ar net Baudžiamojo kodeksų įstatymais. Šiuo metu tik patys suinteresuoti masinės informacijos priemonių atstovai komisijoje aiškinasi, prisipažįsta klydę arba įrodo, kad yra teisūs. Ne kartą savo leidiniuose sąskaitas suvedinėjusių redakcijų atstovai, komisijos narių dėka posėdžiuose susitaikė, pasižadėjo laikytis etikos ir kolegiško bendravimo normų.

Komisijai nusiskundimų, nors ne visi jie pagrįsti, ypač valdininkų ir viešų asmenų, nepatenkintų spauda ir televzija, daugėja. Iš kitos pusės – mažėja didelių Etikos kodekso pažeidimų, nes masinės informacijos priemonės atsakimgiau dirba, be to jų atstovams nemalonu aiškintis prieš kolegas. O visuomenė, pasitikėdama tokia žiniasklaidos savireguliavimo institucija, pastebėjusi net nedidelį etikos normų pažeidimą, kreipiasi į LŽLEK.

Kiekvienas Etikos komisijos narys turi savo požiūrį į žurnalistų ir leidėjų darbą, jų profesionalumą, todėl skirtingai vertina pažeidimus. Tačiau visi drauge, anksčiau vadovaujanat prityrusiai ir sumaniai pirmininkei teisininkei Editai Žiobienei, o dabar psichiatrui Linui Slušniui, siekia vieno, kad žiniasklaida vykdytų pagrindinius demokratinės valstybės spaudos laisvės, atsakomybės ir etikos reikalavimus. Masinės informacijos priemonių savireguliavimo baruose jau nemažai nuveikta, tačiau iki tobulybės dar toli, nes laikmetis pateikia aibę naujų klausimų, kuriuos Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija stengiasi operatyviai išnagrinėti ir objektyviai įvertinti.


Evaldo Butkevičiaus nuotr.


Virselis_1934_m._I.jpg

IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 85 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,PLUNKSNOS BROLIAI"

Žurnalistam Lietuvoje
visiškai neblogai klojas.
O jei kam kiaura alkūnė,
tai tas paslaptim tebūnie.

Žurnalistai  Eldorado
kolei kas mus nesurado
Ir už žodį, nors stiproką,
dar po dolerį nemoka.

Visų pirma labai svarbu,
kad visuomet yra darbo,
O jei ne visad sumoka,
dėl to liūst neapsimoka.

Sako, laikraščių tiražas
kolei kas dar esąs mažas.
Ir kol kas dar mūs tėvynėj,
sako, esą daug laukinių.

Jei jau šneka taip leidėjas-
padirbėkim iš idėjos.
Nors kitur tas nemadoje,
tegul liks dar bent spaudoje.

Šiais jau būklė mūsų svarbi,
Spaudos žmogų visi gerbia.
Jei svečiuose kur tenka būti,
užufundija čėrkutę.

Sako, spaudos pionierius
juk negali būt negėręs.
Taigi ši patieka
žurnalistui ir telieka.

Kolei kas pas mumis spaudą
su glėbiu dar nieks negaudo.
Pas mus, mat, kiti dalykai:
daug kas skaito tik dykai.

Šitokioj aplinkumoje
daugel kas patiestų kojas,
Bet lietuvis žurnalistas
dar bankrotų nepažįsta.

(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)