2019 m. rugsėjo 22 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Kai kokiam nors senstelėjusiam žmogui švenčiant gimtadienį susirinkę draugai ima sakyti tostus, nuo to darosi tik graudžiau

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Už spaudos laisvę kovojo kalėjime

Vaida Milkova (,,Kauno diena'')

Žodžio laisvę tarpukario Lietuvoje griežtai ribojo cenzūra. Išspausdinę kritišką medžiagą valdžios atžvilgiu, spaudos leidiniai buvo apkraunami baudomis. Neįstengusiesiems susimokėti baudų grėsė kalėjimas.

Iškeltų spaudos bylų ir konfiskuotų numerių skaičiumi lyderis buvo Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos leistos "Lietuvos žinios". Nuo jų nedaug teatsiliko tų pačių liaudininkų leistas žurnalas "Lietuvos ūkininkas", krikščionių demokratų "Ryto" ir socialdemokratų partijos "Socialdemokrato" laikraščiai.

Miestų ir apskričių komendantai, remdamiesi Vidaus reikalų ministerijai pavaldžių cenzorių medžiaga, bylas laikraščiams galėjo iškelti net už karikatūras. 1925 m. cenzoriams užkliuvo "Lietuvos žiniose" išspausdinta karikatūra, kurioje vaizduojamas esą kompromisines derybas su Lenkija rengęs ministras pirmininkas Vytautas Petrulis ir krašto apsaugos ministras Leonas Bistras. Už šią karikatūrą buvo iškelta byla. Baudų mokėjimas guldavo ant atsakingosios redaktorės, garsios visuomenės veikėjos, Steigiamojo Seimo narės Felicijos Bortkevičienės pečių.

Dienraščio redakcijai neturint pakankamai pinigų baudai susimokėti, dėl V.Petrulio karikatūros redaktorė atsidūrė Kauno sunkiųjų darbų kalėjime. Vėliau savaitraštis "Lapas" rašė, kad F.Bortkevičienės įkalinimas buvo susijęs su artėjusiais Seimo rinkimais. Moteris atstovavo A.Smetonos vadovaujamus tautininkus kritikavusiai valstiečių liaudininkų partijai.

"Lietuvos žinios" aprašė F.Bortkevičienės sodinimo į kalėjimą istoriją – išspausdino nuotraukas, kaip redaktorė, lydima policininkų, eina per Laisvės alėją ir dingsta už kalėjimo vartų. Šalia publikuotas atsišaukimas apie sunkią spaudos laisvės padėtį Lietuvoje. "Šiandieną, kada dėl žodžio laisvės metami į kalėjimą be teismo Lietuvai savo darbais nusipelnę garbingi asmens, reiškia, toji kova yra pasiekusi aukščiausio laipsnio. Bortkevičienė kalėjime – reiškia nepriklausomoji spauda kalėjime", – rašyta atsišaukime (kalba netaisyta).
Tame pačiame redakcijos žodyje dėkojama žmonėms, aukojusiems F.Bortkevičienės išlaisvinimui. Pastebima, kad pinigai, reikalingi redaktorei išpirkti – 1500 litų – jau surinkti, todėl netolimoje ateityje viliamasi ją vėl išvysti laisvėje. Iš surinktų daugiau nei reikėjo lėšų buvo suformuotas laikraščio baudų fondas, vėliau ne kartą panaudotas ir papildytas.

Belangėje tekdavo pabuvoti ir žurnalistams – straipsnių, kritikuojančių valdžią, autoriams. Krikščionių demokratų partijos leisto dienraščio "Rytas" redaktorius Kazys Berulis po vienos spaudos bylų taip pat pateko Kauno sunkiųjų darbų kalėjiman. Atgavęs laisvę, už grotų patirtus įspūdžius aprašė dienraštyje. Šią įstaigą jis vadino atskira respublika ir ironiškai rašė, kad jos gyventojams garantuojami butas, šviesa, maistas ir ypač gera apsauga. Jis taip pat pastebėjo, kad Kauno belangė turi nemažus langus, tačiau žiūrėti pro juos kaliniams draudžiama. Jei kalinys sargybinio būdavo įspėtas atsitraukti nuo lango, bet nepaklusdavo, prižiūrėtojas turėjo teisę šauti.

Bylos "Lietuvos žinioms" ir kitiems opozicijos leidiniams dėl esą šmeižikiškų V.Petrulio atžvilgiu žinių skleidimo buvo keltos ne kartą. Spauda rašė apie šio ministro pirmininko, buvusio finansų ministro finansines machinacijas. Dalis medžiagos neišvysdavo dienos šviesos, cenzoriams iš anksto uždėjus veto.

"Aukštas pareigas ėję straipsnių herojai, žinodami, kad spaudai rengiama medžiaga jų nepašlovins, dažnai kreipdavosi į cenzorius, Kauno ar kitų miestų ir apskričių komendantus. Reaguojant į šiuos skundus ruošiama medžiaga buvo cenzūruojama – ji arba neišvysdavo dienos šviesos, laikraščiuose netgi likdavo tuščių plotų, arba laikraščio numeris su tokia medžiaga būdavo konfiskuojamas", – pasakojo Kauno apskrities viešosios bibliotekos Retųjų spaudinių skyriuje dirbantis istorikas Alvydas Surblys.

Vis dėlto V.Petruliui, kuris, skųsdamasis cenzoriams, ne kartą įrodinėjo esąs švarios reputacijos žmogus, o spauda jį tyčia juodinanti, ne tik teko atsistatydinti pačiam, bet ir kurį laiką praleisti kalėjime – jis buvo nuteistas už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi ir kyšių ėmimą. Buvo įrodyta, kad V.Petrulis paėmėsz 150 tūkst. litų kyšių. Buvęs Ministras pirmininkas atsidūrė ten pat, kur tekdavo pasėdėti jo aferas atskleidusiems žurnalistams ir redaktoriams – Kauno sunkiųjų darbų kalėjime.

Pritaikius prezidento A.Smetonos amnestiją, kyšininkavimu ir valstybės lėšų švaistymu kaltintas V.Petrulis kalėjime praleido tik keturis mėnesius ir buvo atleistas nuo priteisto ieškinio – grąžinti valstybės iždui beveik 100 tūkst. litų.

Sprendimą konfiskuoti aukštų visuomenės pareigūnų prestižą esą menkinusią arba valstybės saugumui galėjusią pakenkti medžiagą spausdinusius leidinius priimdavo miestų ir apskričių komendantai. Jie teikdavo medžiagą teismui, į kur keliaudavo vadinamosios spaudos bylos. Kelis kartus įkliuvę cenzoriams, teismo sprendimu laikraščiai būdavo kuriam laikui uždaromi. Cenzūrai uždraudus vieno pavadinimo leidinį ar žurnalą, jis dažnai atgimdavo kitu pavadinimu. Pavyzdžiui, Lietuvos socialdemokratų partijos leistas "Lietuvos darbo balsas" vadinosi ir "Mūsų frontu", "Mūsų keliu", ir "Darbo visuomene".

Cenzūruojami, uždaromi buvo ir antisemitiniai, kiti radikalūs, ekstremistiniai, net tautinės krypties leidiniai – kaip "Mūsų frontas", vėliau atgimęs "Lietuvių frontu". Nuo cenzūros dėl nepalankių valdžiai ar žymiems asmenims straipsnių yra nukentėjęs net ir šalies oficiozas – valdantiesiems atstovavęs "Lietuvos aidas”.

Nuotraukoje: straipsnio autorė, “Kauno dienos” žurnalistė, LŽS narė Vaida Milkova
Tomo Raginos nuotr.


Virselis_1934_m._I.jpg

IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 85 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,PLUNKSNOS BROLIAI"

Žurnalistam Lietuvoje
visiškai neblogai klojas.
O jei kam kiaura alkūnė,
tai tas paslaptim tebūnie.

Žurnalistai  Eldorado
kolei kas mus nesurado
Ir už žodį, nors stiproką,
dar po dolerį nemoka.

Visų pirma labai svarbu,
kad visuomet yra darbo,
O jei ne visad sumoka,
dėl to liūst neapsimoka.

Sako, laikraščių tiražas
kolei kas dar esąs mažas.
Ir kol kas dar mūs tėvynėj,
sako, esą daug laukinių.

Jei jau šneka taip leidėjas-
padirbėkim iš idėjos.
Nors kitur tas nemadoje,
tegul liks dar bent spaudoje.

Šiais jau būklė mūsų svarbi,
Spaudos žmogų visi gerbia.
Jei svečiuose kur tenka būti,
užufundija čėrkutę.

Sako, spaudos pionierius
juk negali būt negėręs.
Taigi ši patieka
žurnalistui ir telieka.

Kolei kas pas mumis spaudą
su glėbiu dar nieks negaudo.
Pas mus, mat, kiti dalykai:
daug kas skaito tik dykai.

Šitokioj aplinkumoje
daugel kas patiestų kojas,
Bet lietuvis žurnalistas
dar bankrotų nepažįsta.

(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)