Adomas Subačius. Sveikatos pasitikrinimas aštuoniasdešimtmečio proga

15. Pas plaukų gydymo specialistę

Turėjau galimybę kreiptis į plaukų specialistą. Pagalvojau, kad moterys daugiau rūpinasi plaukais, tai daugiau apie juos ir išmano, todėl nutariau eiti pas specialistę. Ir neapsirikau. Labai maloniai priėmė, pašnekino, paklausė, kokios plaukų bėdos atginė, nes nesu plikis, reikią tik džiaugtis, kad tokiame amžiuje tiek plaukų ant galvos. Paaiškinau, kad galvos plaukais patenkintas, gerai, kad jų ne kas belikę, nereikia šukuoti, perbraukiu ranka ir gražu. Patikinau, kad reikalas daug sudėtingesnis, kad esu susirūpinęs kitur vešliai želiančiais plaukais. Specialistė sukluso ir ėmė klausinėti, kur želią tie susirūpinimą keliantys plaukai: pažastyse, ant krūtinės, ant nugaros? Kadangi atėjau ieškoti pagalbos, tai ir išdėsčiau specialistei visą plaukų istoriją.

– Mano žmona jauna moteris, o aš jau pagyvenęs, ne visada galiu jos norą patenkinti, – atviravau. – Žinoma, galima būtų panaudoti viagrą, bet žmona tam griežtai priešinasi ir tikisi mano galias padidinti specialiu maistu. Ir ką gi, jos pastangos davė vaisių. Jai pavyko maisto racionalųjį grūdą nukreipti reikiama kryptimi, taigi į galupilvę, link vyriškumo. Deja, racionalųjį grūdą čia uzurpuoja plaukai, jie taip greitai ir tankiai auga, kad po savaitės pro juos vyriškumo nė nesimato. Nukerpu, po savaitės vėl tas pats. Reikėtų kažką daryti, kad racionalusis grūdas, užuot auginęs plaukus, brandintų vyriškumą.

Specialistė parodė tikrą moterišką smalsumą ir paprašė, tiesiog pareikalavo kuo greičiau parodyti tuos plaukus. Pamačiusi pastatė akis. Apžiūrinėjo gulinčiam, apžiūrinėjo stovinčiam, liepė pavaikščioti ir visaip kūną pakraipyti. Po to atsisėdo, apsiramino ir žavėdamasi entuziastingai prabilo:

– Pone, tai aukso gysla, nuodėmė būtų jos neišnaudoti!-Aš paprieštaravau, kad esu joks ponas, bet ji varė savo.- Jei dabar ne ponas, tai greit būsite ponas. Turite rengti moterims striptizo seansus. Pasisekimas bus negirdėtas. Plaukuose paskendusio vyriškumo nereikės niekuo pridengti, moterys galės net paglostyti, nenusižengdamos viešai dorovei. Prieš seansą galima būtų paimti ir viagros, kad vyriškumas būtų tikrai vyriškas ir sukiojojantis arčiau sėdinčioms moterims matomas, o tai dar labiau jas įsiutins. Bet čia jau technikos reikalas.Reikia tik prie kojos įsitaisyti krepšį, į kurį įsiaudrinusios moterys mes ne tik pinigus, bet ir
auskarus, vėrinius, apyrankes, žiedus…Patikėkite manimi, moterimi, tai aukso gysla. Tiesa, jūsų raumenys neištreniruoti, bet ir čia technikos reikalas–tam yra visažistai, apšvietėjai. Pagaliau šiuo atveju visoms rūpės vyriškumas, o ne raumenys…

Žiūrėjau į kalba užsidegusią specialistę ir stebėjausi, kaip moterims gali kilti nė nesapnuojamos idėjos, kaip jos akimirksniu sumoja pasinaudoti vyrais. Tačiau iškart supratau, kad ši idėja nepriimtina nei man, nei žmonai. Vis dėlto nenorėdamas likti įsiaudrinusios moters akyse nevykėlis, kaltę suverčiau žmonai, kas tokiais atvejais yra lengviausia.

– Su striptizo seansais niekaip nesutiks mano žmona. Jos aukso gysla nesuvilios. Pažįstu ją. Ji įsitikinusi, kad mano vyriškumas priklauso jai ir tik jai. Juo visapusiškai rūpinasi. To įrodymas-racionaliojo grūdo nukreipimas į tokią intymią vietą. Dabar, kaip sakiau, tereikia tenai padaryti tvarką.

-Pone, nelabai tikiu, kad jūsų žmona būtų tokia savanaudė. Dabar tokie laikai, reikia daug kur aukotis kitų labui, užsiimti labdara. Visai netikiu jūsų žmoną esant tokią egoistę, kad pasilaikytų vien sau tai, kas galėtų džiaugsmingai suaudrinti ir veiksmingai išgryninti tūkstančių moterų kraują. Net ne uždyką…
Nesisekė mums susitarti. Specialistė niekaip nesutiko prisidėti prie tokios Dievo dovanos sunaikinimo, o aš tikinau, kad žmona nesutiks su viešu šitos Dievo dovanos demonstravimu. Taip ir išsiskyriau su šia plaukų specialiste, neabejotinai turinčia verslininkės talentą.

Nepasisekus reikalo sutvarkyti pas specialistę, nuėjau pas specialistą. Išklojau kas kaip. Nenutylėjau ir specialistės siūlymo atsisakyti sumanymo brandinti vyriškumą, o šitą, pasak jos, Dievo dovaną paversti aukso gysla. Specialistas atidžiai išklausė, daug nežiūrinėjo, mažai kalbėjo. Buvo matyti, kad susitelkęs mąsto, kaip racionalųjį grūdą priverst dirbti pagal numatytą paskirtį. Bet kai ėmė niekinti specialistės idėją, smerkti tokį praturtėjimo būdą, iš virpančio balso, iš perkreipto veido supratau, kad jis man pavydi šitos aukso gyslos.Jei tik tą Dievo dovaną turėtų, iškart aukso gysla paverstų. Man nė motais buvo jo pavydas, pritariau jo išvedžiojimams, kad tokiu būdu uždarbiauti labai niekinga, ir vėl perėjau prie to, ko pas specialistą atėjau:

– Žinoma, mes jokiu būdu neketiname savęs taip suniekinti. Mes norime panaikinti šią Dievo dovaną, šią aukso gyslą. Norime žemiškesnio dalyko–pasiekti didesnio komforto kasdieniniuose meilės reikaluose. Tai ir prašome medicinai žinomais būdais nukreipti racionalųjį grūdą nuo plaukų į vyriškumą.

Vėl susimąstė specialistas, ir vėl pamačiau jį apimtą pavydo. Gal pats nesijautė labai vyriškas, gal jo partnerės nebūdavo labai moteriškos, ką gali žinoti. Bet pradėjo iš mūsų atvirai tyčiotis. Girdi, du seniai pensininkai užsimanė komfortiškos meilės! Nejuokinkit žmonių! Džiaukitės, jog tokiame amžiuje iš viso retkarčiais išeina. Kiti ir jaunesni esti nurašyti. Tiems pensininkams visko vis negana ir negana, jaunesni irgi turi bėdų, bet tyli…

Daug kitų niekinimų išliejo pensininkų adresu. Aš net pagalvojau, kad jis gal jau
nurašytas. Supratau, jog tikėtis iš jo pagalbos yra beviltiška, kad jis gali iš pavydo sąmoningai pakenkti. Kuo greičiau sprukau iš kabineto, vis dėlto nepraradęs orumo – padėkojęs už patarimus ir palinkėjęs viso kuo geriausio.

Karikatūristo, LŽS nario Vladimiro Beresniovo piešinys

Panašūs straipsniai