2019 m. gegužės 21 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Kai kokiam nors senstelėjusiam žmogui švenčiant gimtadienį susirinkę draugai ima sakyti tostus, nuo to darosi tik graudžiau

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Septyniasdešimtąją gyvenimo vasarą – nauja prisiminimų banga

Rasa Kaunaitytė

Žvalus ir gerai nusiteikęs savo gyvenimo septyniasdešimtmetį sutiko dailininkas ir kino bei videooperatorius, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys Jonas Dirsė. Prie šventinio stalo drauge su jubiliato artimaisiais sėdo ir LŽS Kauno apskrities skyriaus valdybos pirmininkas Vidas Mačiulis bei valdybos narys, žurnalistikos senjorų klubo „Mes“ vadovas Vladimiras Beresniovas. Sveikinimo žodžiai gimtadienio proga visada būna gražūs, tačiau Jonui Dirsei jie buvo ištarti ypač su meile ir nuoširdumu. Jis, tikriausiai, niekada nieko nėra įžeidęs ar pasakęs neteisingą žodį. Kalba lėtai, apgalvotai ir vis grįžta prisiminimais į pradžių pradžią.

Piešimas ir kino filmų bei reportažų kūrimas - jį lydėjo visą gyvenimą. Dar besimokydamas gimnazijoje Kaune, kur liko amžiams, Jonas Dirsė lankė ir meno mokyklą. Tarnaudamas armijoje, buvo kultūros klubo dailininkas – piešė portretus ir rašė sovietinius lozungus. Dailininko darbas „Pergalės“ ir „Kaspino“ klubuose irgi buvo panašus. Todėl nenuostabu, kad Jono gimtadienio proga žmona Rūta su džiaugsmu svečiams rodė ir tik ką sukurtus puikus vyro piešinius su Kauno vaizdais.

„Menas, ypač skulptūra, drožinėjimai, pjaustinėjimai – praskiadrina mano, pensininko dienas“, - džiaugiasi J.Dirsė.- Esu savo mieliems giminaičiams padaręs ir pastatęs ne vieną antkapinę medžio skulptūrą. Ir Trakelių kaimui, Prienų rajone, kur praleidau nemažai vasarų, savotišką paminklą – medžio skulptūrą palikau...“ Aktyvus klubo „Mes“ narys save „paliko“ ir Kauno žurnalistų namuose. Tiksliau, „Ketvirtosios valdžios“ kiemelyje, kur seną kaštoną jis „pavertė“ ... plunksnakočiu. Varinę plunksną pagamino kolega skulptorius Juozas Ruzgas. O lentelė su įrašu „LŽS. 1929 metai“, skirta Lietuvos žurnalistų sąjungos įkūrimo 80-mečiui, yra su meile Jono Dirsės sukurta.

Netikėtai, o gal likimo taip buvo skirta, jis tapo ir operatoriumi. Iš pradžių Kauno politechnikos instituto pirmakursis buvo KPI kino mėgėjų filmo „Kombinatorius“ aktorius. Paskui Jonas pats į rankas paėmė „Admiro“ kino kamerą ir filmavo, ką tik reikėjo. Apie 1970-uosius paruošė pirmuosius reportažus iš Kauno pramonės įmonių Lietuvos televizijos „Panoramai“. Vėliau tapo LTV Kauno redakcijos etatiniu operatoriumi. Per tris dešimtis metų įvairioms laidoms paruošė tūkstančius siužetų ir reportažų. Daugiausiai kaunietiškoms laidoms „Savaitės aidai“, „Būk tvirtas“, „Sekmadienio rytą“, „Laisvės alėja“, „Svetimo skausmo nebūna“...

Jonui Dirsei yra artimos kitų nelaimės ir išgyvenimai, nes pačiam teko daug patirti ir ...likti gyvam. „Aš, matyt, turėjau ir tebeturiu savo apvaizdą, kuri saugojo ir tebesaugo mane. Likau gyvas neišsiskleidus pagrindiniam parašiutui, kai tarnavau sovietinėje armijoje, vėliau apvirtus valčiai Kuršių mariose ir lėktuvui „Jak-40“ nukritus į Darnicos pelkę šalia Dniepro, - prsimena jubiliatas.- O ir filmuojant Vidaus reikalų ministerijos pirmąjį pulką, kai per jų pratybas didžiulis vilkšunis puolė mane kandžioti! Prireikė skubios medikų pagalbos...“

Besirūpindamas kitais, Jonas Dirsė visada užmiršdavo save, todėl dabar vis dažniau reikia į medikus kreiptis (o gal dėl to, kad ne tik žmona, bet ir sesuo yra gydytojos?). Tačiau sirgti jubiliatas dar neturi teisės. Pernai, Vėlinių dieną, pakvietęs kolegas, LŽS narys nusprendė aplankyti buvusių bendradarbių – Kauno radijo ir televizijos darbuotojų Amžinojo poilsio vietas. Labai nusiminė, kad ne visų kapavietes surado, nors visose laidotuvėse dalyvavo. Ir nutarė Jonas Dirsė visų buvusių kolegų gyvenimo aprašus paruošti ir nedidutyje leidinėlyje sudėti bei jų kapavietes nuotraukose įamžinti. nurodyti . Kad laikas nenuneštų užmarštin tuo, kurie drauge gyveno, kūrė ir išėjo Anapilin...

Nuotraukoje: dailininkas ir operatorius, buvęs ilgametis Lietuvos televizijos Kauno redakcijos metraštininkas Jonas Dirsė, tik ką priėmęs LŽS skyriaus sveikinimus, linkėjimus ir atminimo suvenyrus garbingo 70-mečio proga 

 Vladimiro Beresniovo nuotrauka

Virselis_1934_m._I.jpg

IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 85 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,PLUNKSNOS BROLIAI"

Žurnalistam Lietuvoje
visiškai neblogai klojas.
O jei kam kiaura alkūnė,
tai tas paslaptim tebūnie.

Žurnalistai  Eldorado
kolei kas mus nesurado
Ir už žodį, nors stiproką,
dar po dolerį nemoka.

Visų pirma labai svarbu,
kad visuomet yra darbo,
O jei ne visad sumoka,
dėl to liūst neapsimoka.

Sako, laikraščių tiražas
kolei kas dar esąs mažas.
Ir kol kas dar mūs tėvynėj,
sako, esą daug laukinių.

Jei jau šneka taip leidėjas-
padirbėkim iš idėjos.
Nors kitur tas nemadoje,
tegul liks dar bent spaudoje.

Šiais jau būklė mūsų svarbi,
Spaudos žmogų visi gerbia.
Jei svečiuose kur tenka būti,
užufundija čėrkutę.

Sako, spaudos pionierius
juk negali būt negėręs.
Taigi ši patieka
žurnalistui ir telieka.

Kolei kas pas mumis spaudą
su glėbiu dar nieks negaudo.
Pas mus, mat, kiti dalykai:
daug kas skaito tik dykai.

Šitokioj aplinkumoje
daugel kas patiestų kojas,
Bet lietuvis žurnalistas
dar bankrotų nepažįsta.

(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)