2019 m. spalio 15 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

“Šeimininkės” birželio mozaika. Atraskime Tėvo pasaulį…

Gasparas ALEKSA

Artėja sekmadienio dvylikta – šv. Mišių laikas. Keliu eina būrelis žmonių. Pirmoji priartėja moteris. Už jos – septynetas įvairiausio amžiaus vaikų. O pačioje voros pabaigoje žingsniuoja vyriškis... Nudžiungu: daugiavaikė šeima? O gal čia mokytojai su vaikais išsiruošė bažnyčion? Bet ne... Prie šventoriaus procesija nestabteli. Visi traukia tolyn, neperskaitę net užrašo ant didžiųjų šventoriaus vartų: In domum Domini ibimus.

Lotynų kalbos vidurinių mokyklų programose nėra. Jau kelios kartos jos nesimoko. Ko bevertas būtų šiandien pasakymas lingua lapsa verum dicit, kai svarbiausia – graibytis angliškai? Bet štai prie vartų stabteli susimetęs į kuprą senučiukas. Jis palydi žemyn nuo kalniuko besileidžiančius blausiu žvilgsniu ir praveria sunkius vartus su užrašu: Esu Tėvo namuose. Nuseku paskui senučiu-ką. Jis primena man mano tėvą.

Atsimenu, kaip tėtė, pasisodinęs mane ant kelių, mokė skaityti. Pirštu vedžiojo raides ir liepė kartoti. Atsimenu jo maldas, kai prieš miegą po visų darbų suklupdavo prie lovos. Tėtė niekada nėra manęs mušęs, net ir už didžiausius prasižengimus. Užtekdavo paprastų žodžių, kurie galėjo išplakti daug stipriau nei rykštė.

Atsimenu ir tėtės išėjimą. Po operacijos, jau atsibudęs iš narkozės, jis bandė man kažką svarbaus pasakyti. Tie niekados neištarti žodžiai, regis, lydi nuola-tos. Ir aš norom nenorom susimąstau: gal tikrai suklupęs liežuvis pasako teisybę? Daugiau teisybės?

Tėtė nemokėjo lotyniškai, nebuvo skaitęs Dekarto anei Platono, o vis dėlto apie gyvenimą išmanė labai daug. Jis buvo tikras vyras – šeimos rūpintojas, autoritetas žmonai ir vaikams, tačiau – ne autoritaras. Tėtė buvo tikras vyras dar ir dėl to, kad mokėjo būti teisingas, griežtas, o kartu švelnus.
Apie tai, kad tėvystės ar motinystės kultūra gali būti siejama su lytimi, kas šiandien Europoje taip madinga, mudu su tėte niekados nesikalbėjom. Juoba – apie tiesmuką, popso mums dabar taip įkyriai peršamą vyro ir moters fiziologizmą. Kodėl? Todėl, kad nebuvo jokio reikalo. O štai šiandien išskirtinis netradicinių orientacijų propagavimas jau tampa rimtu signalu, kad kažkokiam Anonimui labai norisi galutinai sugriauti šeimos kultūros, psichologijos, etikos, moralės pagrindus.

Ne vienas „naujųjų laikų dvasia“ ugdytas dvidešimtmetis ar net trisdešimtmetis, paklaustas, kas riša šeimą, atsako: seksas. Ar po tokio atsakymo galima tikėtis, kad sukūręs šeimą žmogus bus laimingas, kad laimingi augs šalia jo vaikai?
Europos lyčių tyrinėtojai kalba apie dvi kultūras – šeimos gyvenime dalyvaujančio ir nedalyvaujančio tėvo. Naujausi tyrimai rodo, kad net 80 procentų pastaraisiais metais Lietuvoje kartu pradedančių gyventi porų bendro gyvenimo pradžioje nesituokia, o yra tik sugyventiniai.

Tačiau Lietuvos socialinių tyrimų centro atstovų konstanta bent kiek paguodžia: pasirodo, didžioji dauguma aukštąjį išsilavinimą turinčių vyrų, ypač vilniečiai vyrai, svajoja sukūrę šeimą užauginti bent du tris vaikus. Gal šis socialinis tyrimas galėtų tapti atsakymu į klausimą skeptikams, kurie abejoja, ar turime švęsti Tėvo dieną? Per menka pagarba tėvui iš tikrųjų yra tik žiniasklaidoje. Gyvenime pagarbos pakanka. Kaip ir kasdienio rūpesčio, globos, supratingumo.

Juk normalus žmogus prisimena, kas jam padėjo atrasti šį nuostabų pasaulį. Tie pagalbininkai visados buvo du – motina ir tėvas...Ar ne todėl mano akis ir užfiksavo pro bažnyčią nužygiavusią eiseną, kurios pradžia ir pabaiga buvo vyras ir moteris, o viduryje – nelyginant vienos ankšties žirniai – glaudėsi vaikai? Kur jie visi ėjo? To jau niekados nesužinosiu...

Galėčiau moralizuoti: kelias, kuris neveda į Šventovę, yra kelelis į niekur, į aklavietę. Tačiau moralizuoti nenoriu. Tikiu, kad tie „žirniai“ jau kitą sekmadienį suteiks savo tėvui džiaugsmo, atsimindami, koks svarbus yra pirmasis birželio sekmadienis...




Virselis_1934_m._I.jpg

IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 85 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,PLUNKSNOS BROLIAI"

Žurnalistam Lietuvoje
visiškai neblogai klojas.
O jei kam kiaura alkūnė,
tai tas paslaptim tebūnie.

Žurnalistai  Eldorado
kolei kas mus nesurado
Ir už žodį, nors stiproką,
dar po dolerį nemoka.

Visų pirma labai svarbu,
kad visuomet yra darbo,
O jei ne visad sumoka,
dėl to liūst neapsimoka.

Sako, laikraščių tiražas
kolei kas dar esąs mažas.
Ir kol kas dar mūs tėvynėj,
sako, esą daug laukinių.

Jei jau šneka taip leidėjas-
padirbėkim iš idėjos.
Nors kitur tas nemadoje,
tegul liks dar bent spaudoje.

Šiais jau būklė mūsų svarbi,
Spaudos žmogų visi gerbia.
Jei svečiuose kur tenka būti,
užufundija čėrkutę.

Sako, spaudos pionierius
juk negali būt negėręs.
Taigi ši patieka
žurnalistui ir telieka.

Kolei kas pas mumis spaudą
su glėbiu dar nieks negaudo.
Pas mus, mat, kiti dalykai:
daug kas skaito tik dykai.

Šitokioj aplinkumoje
daugel kas patiestų kojas,
Bet lietuvis žurnalistas
dar bankrotų nepažįsta.

(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)