2019 m. rugpjūčio 20 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Kai kokiam nors senstelėjusiam žmogui švenčiant gimtadienį susirinkę draugai ima sakyti tostus, nuo to darosi tik graudžiau

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Bratka, internetu duok garo valdžiai!

Rūta Kanopkaitė

Alvydo Urbano nuotraukaAčiū Amerikos milijonieriui Bilui Geitsui ir jo žmonai Melindai - jų paramos dėka Lietuvoje įgyvendintas projektas „Bibliotekos pažangai“. Atėję į biblioteką provincijos ir kaimų gyventojai gali nemokamai naudotis internetu. Tačiau, matyt, naudojamasi dar gana vangiai. Pernai su „Šeimininkės“ redakcija lankantis Žagarėje bibliotekos darbuotojos prasitarė, kad labiausiai kompiuterius apgulę vietos paaugliai, ypač čigonai, ir ieško jie ne mokslo šviesos, o žaidimų ir... pornografinių tinklalapių. Kai bando nuvyti, išgirsta: ponia, ar čia tavo, ar tau gaila?...

Bet juk ne vaikėzų „zabovoms“ Geitsai milijonus žarsto, o Kubilius sapnuoja, kad jau sukūrėme Lietuvoje žinių visuomenę. Taigi ne veltui per Lietuvos radiją ir televiziją ne pirmą savaitę girdžiu Bratkos ir Barzdono reklaminius pokalbius apie neregėtus patogumus bibliotekose. Ir mokesčius internetu galima susimokėti, ir darbo ieškoti, ir naujausias žinias perskaityti, o „už visa kū makėti neraikia“.

„Bratkų“ reklamoje neminimas vienas svarbus dalykas: naudojantis internetu galima rašyti elektroninius laiškus valdžios atstovams, kuriuos mes išrinkome. Surenki Seimo adresą www.lrs.lt ir jo tinklalapyje nesunkiai randi kiekvieno seimūno darbinį elektroninį paštą. Jei jis išrinktas jūsiškėje vienmandatėje apygardoje, laiške klokite tiesiai šviesiai: kas nepatinka, kokių įstatymų, jūsų galva, trūksta, o kokių nė priimti neverta, kaip vertinate Seimo išrinktųjų elgesį. Gali būti ir kolektyvinis, daugelio seniūnijos gyventojų pasirašytas toks elektroninis laiškas.

Žinoma, naivu būtų galvoti, kad didžiausia seimūno svajonė – uoliai vykdyti rinkėjų valią. Todėl bizūnėlis būtinas: laišką privalu užbaigti pagrasinimu politikams. Smaugsite žmones dėl tuščių ambicijų žūtbūt kuo greičiau įsivesti eurą, pliurpsite, jog mažesni akcizai degalams būtinai reiškia mažesnes pensijas (o kodėl ne Valdovų rūmų užkonservavimą, priemokų patarėjams nubraukimą, pigesnį premjero rezidencijos remontą?), nepriimsite reikalingų tautai sprendimų, – daugiau nei už tamstytę, nei už jus delegavusią partiją nebalsuosime.

Patikėkite, šiltos kėdės, kai joje jau įspaustos individualios užpakalio formos, politikai labai nenori prarasti. Kaip ir automobilių, kurių išperkamosios nuomos mokesčius kanceliarinių išlaidų pavidalu sumoka rinkėjai. Komandiruočių į užsienį. Kvietimų į prestižinius renginius. Nemokamų paslaugų ir galimybės sužaisti savo statusu savo naudai.

„Sąrašinius“ seimūnus prispausti sunkiau, tačiau ir jie turi el. pašto dėžutes, tad apie jų darbą rinkėjai gali išdėstyti savo nuomonę. Tarkim, kad boba Valinskienė (tą epitetą jos „diedas“, nemažai seimūnų ir net kalbininkai „amnestavo“) galėtų mažiau rodyti dantis visokių šou komisijose ir iki devinto prakaito plūktis šokių projektuose. Juk ne tam boba Valinskienė išrinkta į Seimą, ir ne šmėžavimas pramoginėse laidose yra jos pagrindinis darbas.

Apie tokius elektroninius laiškus rašau kuo rimčiausiai. Šiuo instrumentu veikti savo renkamus politikus jau seniai naudojasi JAV rinkėjai. Tai padeda ugdyti pilietinę visuomenę ir kontroliuoti renkamą valdžią, sako amerikiečiai. Apie tokius metodus išgirdau prieš keliolika metų būdama žurnalistinėje stažuotėje Jungtinėse Valstijose. Tada Lietuvoje dar tik ėmė rastis kompiuteriai, o kaip naudotis elektroniniu paštu, net redakcijose ne visi žinojo.

Tačiau šiandien padėtis pasikeitusi. Daug kas turi kompiuterį namuose, yra interneto kavinės, bibliotekos. Gaila, kad dauguma lietuvių šį fantastišką išradimą naudoja tik pramogoms, kortų pasjansui arba kaip priemonę anonimiškai riebiai išsiplūsti. Išsikrovei, išsirėkei ir ką pešei? Valdžia populiariuose interneto portaluose komentarų neskaitinėja, ieškodama, ką žmonės apie ją galvoja.

Tad kam tie tarpininkai? „Bratkos“, rašykime valdžiai tiesiai – savo elektroninį paštą politikai, aukšti valdininkai ar bent jų patarėjai tikrai skaito. Tik šiukštu, be keiksmų ir grasinimų susprogdinti. Ir nebijodami pasirašyti savo tikruoju vardu.

Bijoti turėtų politikai. Tiek sėdintieji valdžioje, kurie per artimiausius rinkimus bus nušluoti, jei galutinai praras rinkėjų pasitikėjimą. Tiek joje buvusieji, kurie provokuoja visuomenę surežisuotais skandalais ir tikisi sukelti masines riaušes, kad pasinaudoję situacija vėl galėtų užtūpti aukštus postus.

 Komentarų autorė, LŽS narė, V.Kudirkos premijos laureatė Rūta Kanopkaitė ir laikraščio "Ūkininko patarėjas" vyr. redaktorius Vytenis Neverdauskas savaitraščio "Šeimininkė" šventėje


Virselis_1934_m._I.jpg

IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 85 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,PLUNKSNOS BROLIAI"

Žurnalistam Lietuvoje
visiškai neblogai klojas.
O jei kam kiaura alkūnė,
tai tas paslaptim tebūnie.

Žurnalistai  Eldorado
kolei kas mus nesurado
Ir už žodį, nors stiproką,
dar po dolerį nemoka.

Visų pirma labai svarbu,
kad visuomet yra darbo,
O jei ne visad sumoka,
dėl to liūst neapsimoka.

Sako, laikraščių tiražas
kolei kas dar esąs mažas.
Ir kol kas dar mūs tėvynėj,
sako, esą daug laukinių.

Jei jau šneka taip leidėjas-
padirbėkim iš idėjos.
Nors kitur tas nemadoje,
tegul liks dar bent spaudoje.

Šiais jau būklė mūsų svarbi,
Spaudos žmogų visi gerbia.
Jei svečiuose kur tenka būti,
užufundija čėrkutę.

Sako, spaudos pionierius
juk negali būt negėręs.
Taigi ši patieka
žurnalistui ir telieka.

Kolei kas pas mumis spaudą
su glėbiu dar nieks negaudo.
Pas mus, mat, kiti dalykai:
daug kas skaito tik dykai.

Šitokioj aplinkumoje
daugel kas patiestų kojas,
Bet lietuvis žurnalistas
dar bankrotų nepažįsta.

(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)