2019 m. rugsėjo 21 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Kai kokiam nors senstelėjusiam žmogui švenčiant gimtadienį susirinkę draugai ima sakyti tostus, nuo to darosi tik graudžiau

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Kėdainių rajonas: vėl valgome ... bebrus

Jolanta TAMAŠAUSKIENĖ

bebru_darbas2.jpgBebrų užtvankų, pridariusių nemažai žalos ūkininkams, Kėdainių rajone beveik neliko, mat pastaruoju metu išardyta neįprastai daug neperspektyvių bebraviečių ir sumedžiota bebrų. Žmonės prisiminė, kad galima valgyti ir bebrieną.

Apie bebrus, jų daromą žalą ir situaciją rajone kalbėjomės su Kėdainių rajono medžiotojų ir žvejų draugijos medžioklės žinove Birute MORKŪNIENE ir lankėmės bebrų kaimynystėje.

Mūsų bebrai – atvežtiniai

Bebrų – pusiau vandens žinduolių – nuo seno Lietuvoje gyventa, bet 20 amžiaus pradžioje, sunkmečiu, kai žmonės valgė bebrieną, šie žvėrys buvo išnykę, tad vėliau jų įvežus iš Rusijos ir Baltarusijos, bebrai mūsų šalyje vėl plačiai paplito. Tam tikrą laiko atkarpą bebrai buvo globojami, nemedžiojami, o vėliau juos pradėjo medžioti vien dėl kailių. Dar prieš 10-20 metų medžiotojui turėti bebro kepurę buvo garbė.

Pastaraisiais metais minkštučių bebrų kailių populiarumas išblėso, neatsiranda bebrų kailių perdirbėjų – toji niša lieka neužpildyta.

Bebriena - sveika

Anksčiau, kai nuo bebrų užtvankų patvindavo laukai, medžiotojai prievarta būdavo raginami ardyti tokias neperspektyvias bebravietes, o dabar jie patys nori tuos žvėris medžioti, kadangi sunkmetis vėl paskatino prisiminti bebrieną.

Medžiotojų ir žvejų draugijos medžioklės žinovė Birutė Morkūnienė, pati mielai valganti bebrieną, įsitikinusi, kad ši mėsa negali būti nesveika, kadangi bebras – žolėdis gyvūnas. Savo spalva bebriena primena liesą kiaulieną, skani, be pašalinių kvapų. Išdarinėjus riebalus, kuriems būdingas nemalonus alksnio skonis, galima valgyti visą bebro mėsą. Skanūs troškiniai, kotletai, karšto rūkymo patiekalai...

Kantrus ir atkaklus žvėris

Medžioklės žinovė Birutė Morkūnienė didžiausia bebrų žala laiko ne tai, kad bebrai nugraužia vieną kitą pakrantės medį namelio ar užtvankos statybai vandenyje, bet tai, kad toji užtvanka užtvindo ūkininkų laukus.

Įdomu, kad išardžius užtvankėlę kantrieji ir atkaklieji bebrai po dienos kitos vėl ima konstruoti namą lygiai toje pačioje vietoje, kuri jiems patiko. Gali ardyti nors ir dešimt kartų – bebras vis tiek neš žabus į tą pačią vietą.

Gindamas savo būstą bebras gali pulti žmogų, nors, Birutės Morkūnienės pastebėjimu, bebras nėra piktas, agresyvus žvėris, niekada pats neužkliudytas žmogaus neužpuls. Tik retais atvejais bebras gali būti pasiutęs.

Sumedžiojama dvigubai daugiau


Birutės Morkūnienės duomenimis, pernai Kėdainiu rajono medžiotojų ir žvejų draugijos teritorijoje išardytos 35 bebravietės, sumedžioti 292 bebrai – maždaug dvigubai daugiau negu ankstesniais metais. Tokių bebraviečių, kurios kenktų ūkininkams, Kėdainių rajone galima aptikti labai mažai.

Ilgokai buvęs didžiulis bebrų skaičius pradėjo mažėti būtent todėl, kad vėl prisimintas bebrienos skonis. Kovai su bebrų daroma žala dabar prievarta nereikia sudarinėti specialių medžiotojų brigadų, kaip būdavo anksčiau.

Medžioklės žinovė Birutė Morkūnienė perspėjo, kad bebrus medžioti leidžiama tik su medžiotojo bilietu ir tik savo medžioklės plotuose. Teisė nudobti bebrą bet kam nesuteikiama.

Prieš ardant bebravietę būtinas aplinkosaugininkų leidimas. Perspektyvių bebraviečių, kurios nedaro žalos žmonėms, ardyti negalima. Tokių bebraviečių Kėdainių rajono medžiotojai neliečia.

Bebrus leidžiama medžioti nuo rugpjūčio 1 iki balandžio 15 dienos, o dabar jie veda jauniklius.

Bebrų medžioklė nėra paprastas užsiėmimas: šie žvėrys medžiojami tik naktį ir su šunimis. Tamsoje tykojama, kol bebras išlįs, o paskui šuo jį ištraukia iš vandens.

Taiki kaimynystė su bebrais

Kėdainių rajono Urbelių kaime, sodyboje ant Kruosto kranto, aplankėme bebrų kaimyną ūkininką Antaną Pikelį. Anksčiau bebrai vertė medžius visai pašonėje, bet ūkininkas ant jų nepyko: bebrai žmogui palikdavo storas šakas, o patys pasiimdavo plonas. Šitokias dalybas Antanas Pikelis pavadino naudingomis, mat jam pačiam nereikėdavo pjauti medžių upės šlaituose.

Nedidelės bebrų užtvankos Kruoste nėra pavojingos ūkininko laukams, nes jie plyti gerokai aukščiau negu pati upė. Antano Pikelio pastebėjimu, bebrai sureagavo į sausras: pastarosiomis vasaromis, kai Kruoste, ties jo sodyba, nelikdavo vandens, bebrai upės vaga pasitraukė tolėliau, žemiau, į šaltiniuotą vietą. Tačiau ten bebrai nugraužė vienos sodybos obelaites. Savo kaimynų bebrų mėsos ūkininkas Antanas Pikelis nėra ragavęs: bebrienos skonis jo nedomina.
Nuotraukoje: Šai kokie Kėdainių bebrų darbo rezultatai...
                                                                                                                            Zigmo Slavinsko nuotrauka

Virselis_1934_m._I.jpg

IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 85 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,PLUNKSNOS BROLIAI"

Žurnalistam Lietuvoje
visiškai neblogai klojas.
O jei kam kiaura alkūnė,
tai tas paslaptim tebūnie.

Žurnalistai  Eldorado
kolei kas mus nesurado
Ir už žodį, nors stiproką,
dar po dolerį nemoka.

Visų pirma labai svarbu,
kad visuomet yra darbo,
O jei ne visad sumoka,
dėl to liūst neapsimoka.

Sako, laikraščių tiražas
kolei kas dar esąs mažas.
Ir kol kas dar mūs tėvynėj,
sako, esą daug laukinių.

Jei jau šneka taip leidėjas-
padirbėkim iš idėjos.
Nors kitur tas nemadoje,
tegul liks dar bent spaudoje.

Šiais jau būklė mūsų svarbi,
Spaudos žmogų visi gerbia.
Jei svečiuose kur tenka būti,
užufundija čėrkutę.

Sako, spaudos pionierius
juk negali būt negėręs.
Taigi ši patieka
žurnalistui ir telieka.

Kolei kas pas mumis spaudą
su glėbiu dar nieks negaudo.
Pas mus, mat, kiti dalykai:
daug kas skaito tik dykai.

Šitokioj aplinkumoje
daugel kas patiestų kojas,
Bet lietuvis žurnalistas
dar bankrotų nepažįsta.

(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)