2019 m. rugsėjo 21 d.

V. Putvinskio g. 48
44211 Kaunas
tel./faks (8-37 422 577)
lzs.kaunas@gmail.com
+370 698 17188

Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!

***

Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve

***

Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti

***

Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai

***

Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?

***

Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...

***

Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.

***

Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste

***

Kai kokiam nors senstelėjusiam žmogui švenčiant gimtadienį susirinkę draugai ima sakyti tostus, nuo to darosi tik graudžiau

***

Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks

***

Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas

***

Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei

***

Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai

***

Tik jauni miršta nesugedę

***

Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį

***

Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis

***

Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati

***

Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti

***

Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo

***

Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti

***

Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?



Gelt_I.jpg

Dail. Algimantas Snarskis



Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Albertas Švenčionis ir džiazas sovietmečiu buvo svetimkūnis

Nijolė Storyk

Albertas_svencionis.JPGDžiazo festivalio metraštininkas fotomenininkas kaunietis Albertas Švenčionis, pradėjęs fotografuoti šį renginį nuo pat pirmųjų koncertų, fiksuoja jų akimirkas jau 30 metų. Jo nuotraukose - Birštono džiazo istorija (Mūsų svetainės puslapyje „Fotorepotažai“) . LFS ir LŽS nario A.Švenčionio kūryba – nepakartojamos muzikantų gyvenimo akimirkos.
Birštono džiazo festivalis augo ir brendo. Visą tą laiką A.Švenčionis sėdėjo salėje tarp žiūrovų ir spragsėjo fotoaparatu. Kas iš to išeis, jis tada nežinojo. Vėliau ši tradicija persikėlė į Kauno, Vilniaus ir Klaipėdos džiazo festivalius. Rengėjai niekaip neišsivertė be fotografų.
Verta paminėti, kad tada, kai gimė šis festivalis, buvo kiti laikai, džiazas buvo svetimkūnis ir ne visai priimtinas to meto valdžiai. Ta gaivališka, pakerinti ir išlaisvinanti muzikos dvasia, kaip ir nuotraukos, liudijančios kitokį socialistinio gyvenimo tarpsnį, kai kam buvo nelabai pageidautina. Net gyvavo posakis "Kto segodnia igrajet džiaz, zavtra rodinu prodast" ("Kas šiandien groja džiazą, rytoj tėvynę išduos"). Vis dėlto tos nuotraukos išliko ir nebuvo sunaikintos, nors galėjo taip nutikti. Ir džiazo istorija gyva.
Žiūrint į nuotraukas, taip ir norisi sušukti, kokie dabar jau žinomi muzikantai tada buvo jauni ir nepatyrę, nedrąsūs ir baikštūs. Tačiau jau ir anuomet žavėjo improvizacijos virtuoziškumu.
Muzikinės akimirkos
Per kas antrus metus vykstantį festivalį Birštono kultūros centro vestibiulyje tradiciškai rengiama džiazo fotografijos paroda. Šiuo metu, jau pasibaigus 16-ajam Birštono džiazo festivaliui, ji tebevyksta ir primena nuostabias ankstesnių metų muzikantų gyvenimo akimirkas. Per visą tą laikotarpį publika pamatė apie 250 įvairių autorių nuotraukų iš festivalio gyvenimo.
Pradžioje parodų autorius buvo tik fotomenininkas A.Švenčionis, vėliau juo pasekė fotomenininkai Evaldas Butkevičius, Vytautas Suslavičius, Svetlana Batura, Dainius Labutis, Stasys Povilaitis ir kiti.
Tėvui ant kelių
Džiazo fotoakimirkose - pirmojo Birštono džiazo festivalio 1980 metais laureatas, "Grand Prix" laimėtojas - kompozitorius ir atlikėjas Gintautas Abarius, tuo metu dar nežinomi, ką tik pradedantys muzikuoti atlikėjai Petras Vyšniauskas, Neda Malūnavičiūtė, Steponas Januška, Vytautas Labutis, dainininkė Marina Granovskaja (vėliau emigravo į Izraelį), Romualdas Grabštas, neseniai išėjęs Anapilin.
Nuotraukose - ir festivalio organizatorius Zigmas Vileikis, kaip ir to meto atlikėjai, jų bendraamžis - drąsus eksperimentatorius, į kultūros namus prisiviliojęs džiazą ir, žinoma, publiką. Salė nuolat, kaip ir dabar, būdavo sausakimša. Džiazui negresia atoslūgis. Šiemet, surengęs 16-ąjį festivalį, Z.Vileikis prasitarė, kad po kelerių metų išeis į pensiją ir kas nors kitas tęs šią tradiciją.
Įdomi parodos nuotrauka - tėvui ant kelių sausakimšoje salėje sėdi mažas pyplys ir įdėmiai klausosi muzikos. Tas berniukas - būsimasis džiazo muzikantas Liudas Mockūnas, 2008 metų Birštono džiazo festivalio laureatas. Muzikantui ši nuotrauka, dabar jau tapusi istorine, buvo įteikta kartu su prizu.
Džiazo metraštininkas
Birštono festivalyje daug kas kartojasi - ta pati scena, tie patys šaukiniai, ta pati scenografija, ta pati organizatorių komanda. Kiek vėliau vestibiulyje buvo pradėtos organizuoti fotografijos parodos. Jos taip pat tapo neatsiejamos nuo festivalio.
Kaip ir festivalio plakato autorius, dabar jau Vilniaus dailės akademijos profesorius Rimvydas Kepežinskas, fotomenininkas A.Švenčionis taip pat nepaliko festivalio. Metai iš metų jis vis fotografavo. Nuotraukų nuo 1980 metų turi šūsnis.
"Festivalyje atsidūriau visiškai atsitiktinai. Tuo metu vyko dainų šventė. Fotografavau dainuojančius atlikėjus. Kažkas pamatė ir pakvietė atvykti į Birštoną, - pasakojo A.Švenčionis. - Matyt, organizatoriai pamanė, jei moku fotografuoti dainininkus, galiu fotografuoti ir muzikantus. Bet taip nebuvo. Kas yra džiazo fotografija, nežinojau. Kaip galima pamatyti muziką nuotraukoje, niekas man negalėjo pasakyti. Pats ieškojau to vienintelio kadro, kuris išliktų kaip meninė vertybė. Iš pradžių dariau reportažus, fiksavau įvykius, vėliau man to nebeužteko. Bridau vis gilyn į muziką."
Prabangus pomėgis
Fotomenininkui svarbūs visi Birštono festivalio atlikėjai, tačiau saksofonininko Petro Vyšniausko nuotrauka jam yra ypatinga.
"Nelengva nuotraukoje perteikti tą dvasią, kuri sklinda grojant džiazo kūrinį. Manau, kad viena nuotrauka man pavyko. Prieš išeidamas į sceną užkulisiuose jis jaudinosi, lyg tai būtų jam pirmasis kartas. Kai pradėjo groti kūrinį, skirtą Luiso Armstrongo atminimui, jo veidas nušvito tos dvasios pakerėtas. Daugiau tokio atlikėjo nemačiau", - prisiminė kaunietis.
Beje, tokių ypatingų džiazo atlikėjų akimirkų fotomenininkas turi ir daugiau. Ir ši muzika jam yra nesvetima. Gal kiek keista, kad nė vienas muzikantas nepanoro iš autoriaus įsigyti savo nuotraukų.
"Ypatinga proga kai kurias nuotraukas padovanoju atlikėjams. Tačiau visų išdalyti negaliu - tai mano gyvenimo dalis. Iš dalies ir pragyvenimo. Kol kas fotografija taip ir liko man tik prabangiu pomėgiu. Nuo to kenčia mano šeima. Laimė, kad Birštono festivalio rengėjui Z.Vileikiui parūpo tas nuotraukas iškelti į dienos šviesą. Jei ne jis, vargu ar jas kas būtų pamatęs", - užsiminė A.Švenčionis.
„Lietuvos žinios“


Virselis_1934_m._I.jpg

IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 85 METUS

PETRAS PŪKELIS
,,PLUNKSNOS BROLIAI"

Žurnalistam Lietuvoje
visiškai neblogai klojas.
O jei kam kiaura alkūnė,
tai tas paslaptim tebūnie.

Žurnalistai  Eldorado
kolei kas mus nesurado
Ir už žodį, nors stiproką,
dar po dolerį nemoka.

Visų pirma labai svarbu,
kad visuomet yra darbo,
O jei ne visad sumoka,
dėl to liūst neapsimoka.

Sako, laikraščių tiražas
kolei kas dar esąs mažas.
Ir kol kas dar mūs tėvynėj,
sako, esą daug laukinių.

Jei jau šneka taip leidėjas-
padirbėkim iš idėjos.
Nors kitur tas nemadoje,
tegul liks dar bent spaudoje.

Šiais jau būklė mūsų svarbi,
Spaudos žmogų visi gerbia.
Jei svečiuose kur tenka būti,
užufundija čėrkutę.

Sako, spaudos pionierius
juk negali būt negėręs.
Taigi ši patieka
žurnalistui ir telieka.

Kolei kas pas mumis spaudą
su glėbiu dar nieks negaudo.
Pas mus, mat, kiti dalykai:
daug kas skaito tik dykai.

Šitokioj aplinkumoje
daugel kas patiestų kojas,
Bet lietuvis žurnalistas
dar bankrotų nepažįsta.

(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)

KLAUSIMĖLIS

Ką Jūs vadinate žurnalistu?

Dirbančius redakcijoje
Bendradarbiaujančius su spauda, RTV
Pagal sutartį teikiančius medžiagą, viešosios informacijos rengėjams
Priklausančius žurnalistų profesinei sąjungai
Daugiau informacijos

Radai klaidą?
Rašyk (el.p. lzs.kaunas@gmail.com)