Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!
***
Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve
***
Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti
***
Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai
***
Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?
***
Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...
***
Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.
***
Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste
***
Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks
***
Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas
***
Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei
***
Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai
***
Tik jauni miršta nesugedę
***
Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį
***
Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis
***
Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati
***
Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti
***
Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo
***
Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti
***
Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?

Dail. Algimantas Snarskis
|
Kūrybos artelė
2014-10-28 Vladas Žirgulis. Gyvenimo Ratas
Gyvenimo Ratas
Kas rytą saulė vis ilgiau pamiega
Šiaurys įtūžęs kieme gainioja lapus
Paukštelis savo gimtą lizdą jau palieka
Kelionėn ruošias į šiltus kraštus
Jau vasara į rudenį išėjo
Paliko dovanų ir sode ir darže
Pavasarį saulutė grįžti pažadėjo
Prikelti miegančių žiemos sapne
Kai saulė šilumos pažėrė
Paukštelis tuoj pračiulbo melodija nauja
Artojas arklan pasikinkė... daugiau |
 |
2014-08-15 Iš senjorų kūrybos sąsiuvinio...
Lietutis už lango lynoja,
Išdžiūvo laukai nuo sausros.
Rugelis ir varpos lietučiui dėkoja –
Duonelės bus greitai šviežios!
Pyragai su varške, aguonom,
Ir daug visokiausių kepsnių…
Svarbiausia lietuviška duona
Be jos aš gyvent negaliu!
Krašte kokiame aš bebūčiau:
Pietuos, vakaruose, šiaurėje,
Be savo duonelės ilgai neišbūsiu –
Ji traukia gimtinėn sugrįžti mane!
Nuotraukoje: Eilėraščio autorius, LŽS narys Vladas Žirgulis
Fotografo... daugiau |
 |
2014-06-06 Jurgis Gimberis. Privati teritorija
...jei žmogus apsirengęs, antriniai lyties požymiai neturėtų per daug matytis...
...galėtum sakyti ne „durnius“, o „gudruolis“, „gudragalvis“ ar net „profesorius“, bet kalbos priežiūros darbuotojai rekomenduoja - „kvailys“...
...sakyčiau, vietoj „pasidažiau“ labiau vartotina -„užsidažiau“...
...žurnalistai dažnokai mėgsta išpešti kelias eilutes iš konteksto, ir išeina gan šiurpūs dalykai - pavyzdžiui, „palaidojo be jokios priežasties“...
...ateinančios silpnaprotystės požymiai: 1) vis anksčiau ir dažniau įsijungi... daugiau |
 |
2014-03-01 Juozas Kundrotas. Su pilietinės atsakomybės ženklu
Kalbėti išmintingai ne visada pavyksta. Ne visuomet kalbantysis girdimas, išklausomas iki galo. Neretai koją pakiša stereotipai. "Kalbėkime patys, girdėkime kitus" - tokiu pavadinimu pasirodžiusi publicisto Vidmanto Valiušaičio knyga skatina suklusti: kodėl reikia kalbėti? Kodėl reikia girdėti?
Paantraštė "Tragiškieji istorijos I940-I94I metai" (datos raudona spalva) mūsų mintis kreipia į sudėtingiausią ir problematiškiausią tautos... daugiau |
 |
2014-02-07 JUOZAS KUNDROTAS. ISTORINIO LŪŽIO ĮVAIZDIJIMAS (G.Jankus ,,Kybartų aktai”)
Gedimino Jankaus “Kybartų aktus” (knygą) pirmąsyk išvydau autobuse pagyvenusio vyriškio rankose. Skaitė atsidėjęs, atsargiai versdamas lapą po lapo, grubų pirštą pavedžiodamas eilutėje. Nežinau, kas patraukė skaitytojo dėmesį – iškilios mūsų valstybės figūros, jų likimai, tragiški mūsų kraštui įvykiai, jų meninis traktavimas ar dar kas?
Ką surenka, atsirenka, iškelia, išaukština jo sąmonė? Kokius vaizdinius regi? Valstybės... daugiau |
 |
2014-01-26 Jonas Laurinavičius. Žodžiai, skirti kolegos Juozo Kundroto jubiliejui
2014-ųjų vasario 2-ąją rašytojas ir žurnalistas, Lietuvos žurnalistų sąjungos ir kauniečių senjorų klubo MES narys, nuoširdus bičiulis Juozas Kundrotas švęs savo aštuoniasdešimtąjį gimtadienį. Tądien mylimą vyrą, tėvą, senelį, dėdę sveikins ne tik artimieji.
Juozas Kundrotas turi ir būrį nuoširdžių draugų, buvusių bendradarbių ir net savo knygų herojų. Vienas jų - Kaišiadorių rajono Garbės pilietis, laikraščio ,,Kaišiadorių... daugiau |
.jpg) |
2014-01-05 Adomas SUBAČIUS. Moterų logika
Mes, vyrai, kartais nelabai suprantame moterų poelgius, nesigilindami laikome juos ne itin logiškais, bet kai gerai pagalvoji, tie jų poelgiai dažniausiai esti labai logiški. Belieka mums pavydėti tokios logikos. Kad šitai ne tuščiažodžiavimas, parodo ir tokie pavyzdžiai, apie kuriuos aš parašiau...
Nuotraukoje: Linksmų pamąstymų autorius, Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Kauno apskrities senjorų klubo MES narys Adomas Subačius... daugiau |
 |
2013-12-26 Algirdas BUMBLAUSKAS. Į HEROJAUS PASAULĮ
Susiruošę į susitikimą su žmogumi visada nerimaujame – ar pavyks jį prakalbinti, ar jis atsivers?.. Kaip įgyti būsimo herojaus palankumą, kad jis priimtų mus maloniai, kaip ,,išpešti“ kuo daugiau įdomių faktų ir detalių?..
Nurodymai
Dar taip nebuvo – mano būsima herojė tylėjo, tarsi nebylė... Būna, kad kartais žmogus mažai kalba, kad reikia iš jo pešti žodį po žodžio, bet kad nė vieno...
Sutrikęs nebežinojau ką daryti. Mano palydovas – bendrovės... daugiau |
 |
2013-12-14 Rašytojo ir žurnalisto Viktoro Rudžiansko EILĖRAŠČIAI
***Keturi praeities laikai -su tuo pačiu spuogu ant mėnulio skruosto -visatą matau lyg būro varnas:prieš vėją - ašarų pilnos akys, pavėjui - išdegina obuolius -keturi praeities laikai - su keturiais gyvenimais, kai trys - po mirties, o vieno nebuvo.
***
Pakeleivį,štai geriame romą ir coca cola, užkąsdami bespalvėmis šypsenomis -tai geriausia išeitis, kai važiuoji per nužievintų medžių girią.Ar tauirgi tie medžiai panašūs... daugiau |
 |
2013-12-13 Algis BUMBLAUSKAS. ŠVIETĖJAS . (Ištrauka iš knygos ,,Žurnalisto bloknotas")
Taigi, koks jis - žmogus iš redakcijos, kurio kartais laukiame. Kaip jis gyvena, kaip elgiasi, kokį jį mato žmonės, kokius mes patys juos matome?
Sakysime, mano atmintyje giliai įstrigo Juozo Kundroto asmenybė, su kuriuo kadaise dirbome Ignalinos rajono laikraštyje „Nauja vaga“. Jis mane mokė ne tik rašyti, rinkti medžiagą. Labiausiai įsiminė tai, kad gavus atlyginimą, honorarą, jis mus, jaunus, pradedančius... daugiau |
 |
2013-11-25 Vito TOMKAUS feljetonas ,,Gavom, ką norėjom !"
Tai, kad spec. tarnybų agentai tvarkosi pas žurnalistus kaip savo namie, neturėtų stebinti. Žurnalistai, aklai tarnaujantys sistemai, pas saugumiečius irgi užsibūna iki išnaktų.
Pvz.: tokia Birutė V. naktinė-jo VSD pastate tol, kol drauge su kolegomis (saugumiečiais) šiaip ne taip pagimdė. Medžiagą (ne straipsnį) apie neatsakingą VSD pulkininką, kuris „netyčia" iškrito pro viešbučio langą Minske. Nors nepriklausomi šaltiniai byloja... daugiau |
 |
2013-11-17 METRAŠČIAI ATEINANČIOMS KARTOMS. KELI PASTEBĖJIMAI APIE ŽURNALISTO, RAŠYTOJO JUOZO KUNDROTO KŪRYBĄ
Nekantriai laukęs ir pagaliau sulaukęs kauniečio rašytojo, žurnalistikos klubo MES nario Juozo Kundroto romano „Skardis“ , dar dvelkiančio „Morkūnas ir Ko“ spaustuvės dažais gimimo, atvertęs tik pirmuosius puslapius, buvau šokiruotas – „Autoriaus žodyje“ jis juodu ant balto patikino, kad „čia papasakota istorija – tai grynas autoriaus išsigalvojimas, tik fantazijos vaisius“.
Net eilinis skaitytojas žinodamas, kad J.Kundrotas, ne vieną dešimtmetį dirbęs žurnalistu ir jau „permirkęs“... daugiau |
 |
[1] « 1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 | 10 | 11 | 12 | 13 » [19]
|
IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 86 METUS
PETRAS PŪKELIS
,,IERARCHIJA"
Tarp kolegų pasidairius,
yra giminės įvairios,
Nors, kas skaito tik gazietą,
gal būt, to nepastebėtų.
Yra giminė - vyriausių,
Jie tarp raštų įsirausę,
Nors minkštoką turi kėdę.
bet labai nesaugiai sėdi.
Jei su plunksna ką nors daro,
tai parašo žodį svarų,
O jeigu parašo nieką,
tai nelaiko tai per grieką.
Paskiau eina sekretoriai,
žmonės nelabai padorūs.
Šitie žmonės visą laiką
tik ką nors nubraukti taiko.
Ir didžiausią nuo jų kančią
tai reporteriai iškenčia.
Nubraukė eilutę, kitą,
ot ir nėra poros litų...
(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)
|