Iš dovanų knygos ,,Dar palūkėki pusamžio krize!
***
Braška kūnas, dreba keliai, krenta dantys - sveika senatve
***
Sendamas tik per skausmus dantis sukandęs gali ką nors nuveikti
***
Amžiaus viduryje naujų pojūčių sukelia tik nauji simptomai
***
Senatvė turi tris panašumus. Pirmas - sutrikusi atmintis. Hm... Kokie gi kiti du?
***
Kadaise buvau tokia neryžtinga... O dabar gailiuosi...
***
Sulaukus brandaus amžiaus neverta pernelyg nerimauti, kad protas nuslysta į šalį. Svarbu, kad jis grįžtų atgal.
***
Kai žvakutė kainuoja daugiau už gimtadienio tortą, metas atsisveikinti su jaunyste
***
Ir dabar turiu tai, ką turėjau prieš 20 metų, tik vaizdas nekoks
***
Pusamžis yra tada, kai amžių išduoda pusiaujas
***
Perkopus pusamžį žmona liepia įtraukti pilvą, ir jai nė motas, kad jau seniausiai jį įtraukei
***
Jeigu gyvenčiau iš naujo, daryčiau tas pačias klaidas, tik nebelaukčiau taip ilgai
***
Tik jauni miršta nesugedę
***
Kad ką bedaryčiau, viskas yra arba nepadoru, arba nelegalu, arba didina antsvorį
***
Kai tik suaugi ir pasisemi pakankamai žinių, supranti, kad esi per senas ir bejėgis
***
Esu tokio amžiaus, kai mano nugara šėlioja dažniau negu aš pati
***
Kai norisi atsistoti ir užleisti vietą moteriai, bet neprisiverti pajudėti - vadinasi, sensti
***
Dažniausias svorių kilnojimo pratimas sulauks pusamžio - pakilti iš krėslo
***
Rūkau cigarus dėl to, kad mano amžiaus žmogui baisu neturėti ko įsitverti
***
Pasilenkus užsirišti batraiščių ir po akimirkos svarstau: hmm, ką gi aš ruošiausi daryti?

Dail. Algimantas Snarskis
|
Komentarai
2012-08-23 Arnoldas Aleksandravičius. Du tironai susidraugavo ir susipyko dėl Lietuvos?
Lietuvos istorikai beveik vieningai tvirtina, kad Trečiojo Reicho kancleris Adolfas Hitleris ir Sovietų Sąjungos komunistų (bolševikų) partijos centro komiteto generalinis sekretorius Josifas Stalinas susidraugavo 1939 metais dalydamiesi Baltijos šalis bei Lenkiją. O kodėl tie du diktatoriai susipyko? Šiuo atveju Europos Sąjungos ir Rusijos mokslininkų, analitikų, politologų nuomonės smarkiai skiriasi. Latvijos universiteto profesorius istorikas... daugiau |
 |
2012-08-19 Rita Šemelytė. „Olimpinė dvasia suartina tautiečius“
Sportbačiai ar puantai?
Sporto žurnalistė G. Grikštaitė – buvusi moterų krepšinio komandos „Kibirkštis“ žaidėja. Kas jos gyvenime atsirado anksčiau – žurnalistika ar sportas?
Gintarė žaidė krepšinį nuo mažens, kito pasirinkimo tarsi ir nebuvo – jos šeimoje beveik visi mėto kamuolį į krepšį. Tiesa, Gintarė norėjo būti ne tik sportininke, svajojo ir apie baleto sceną. Lankė baleto pamokas, bet greitai suprato, kad sunku vienu... daugiau |
 |
2012-08-14 Laimonas INIS. Sugrįžimai: Atmintinos rugpjūčio dienos Kaunui ir Lietuvai
Kauno įgulos karininkų ramovėje – susikaupimo, atminimo valandą, skirtą iškiliam Kauno radijo stoties įkūrėjui, plk., prof. Alfonsui Jurskiui ir jo žmonai Onai Tallat-Kelpšaitei– Jurskienei prisimins daugelis kauniečių, LBKS narių, miesto svečių.
Iš tolimosios Filadelfijos, kur amžinybėn atgulė jų palaikai, dabar sugrįžo į Lietuvą. Į Lietuvą, iš kurios tais sudėtingais metais pasitraukė, pasirinkę išeivio kelią nei vergystę... daugiau |
 |
2012-08-12 Radijo imtuvai – specialiai Kaunui ir provincijai
Radijo eteris tarpukariu buvo operatyviausiai skleidžiamų žinių erdvė, tačiau kauniečiai neskubėjo žengti koja kojon su technikos progresu.
Lemtingieji 1926-ieji
Į laikinojoje sostinėje veikusias užsienio firmų atstovybes bei Lietuvos firmas, prekiavusias radijo aparatais, taip pat radijo aparatų gamybą Kaune leidžia pažvelgti Kauno apskrities viešosios bibliotekos (KAVB) Senųjų ir retų spaudinių skyriuje parengta... daugiau |
 |
2012-08-10 Rimvydas Valatka: Neverkit pas kapą (in memoriam Lietuvos krepšinio bažnyčiai)
Lietuvos krepšinio bažnyčios tikintieji iki paskutinės akimirkos tikėjo stebuklu. Bažnyčios kardinolas Kęstutis ir dvylika jo vyskupų norėjo tą stebuklą sukurti. Nepavyko. Lietuvos krepšinio bažnyčia patyrė antrą skaudų smūgį per dvejus metus. Pernai – prieš Makedoniją Europos čempionate. Dabar olimpiadoje, pralaimėjusi svarbiausią teologinį disputą Rusijai.
Kardinolui Kęstučiui ir dvylikai svarbiausių mūsų tikėjimo vyskupų nepavyko... daugiau |
 |
2012-08-08 Stanislovas Abromavičius. Dviese per gyvenimą
Rašytojų Inezos Janonės (Buitkuvienės) ir Jurgio Buitkaus (1937-2007) gyvenimas bei kūryba siejasi su Panevėžiu, Kaunu, Vilniumi, Kaišiadorių rajonu. Baigęs Vilniaus universitete lituanistikos studijas, Jurgis buvo paskirtas dirbti į Žaslių vidurinę mokyklą lietuvių kalbos mokytoju, tapo direktoriaus pavaduotoju. 1961 m. į Žaslius atvyko ir Ineza, tuo metu dar Vilniaus pedagoginio instituto studentė. „Kirtusi geležinkelį pasileidau lėkti... daugiau |
 |
2012-07-26 Palatą atstojo gyvulinis vagonas, rašalas mokykloje – iš burokėlių
Stanislovo Abromavičiaus knyga „Tremties vaikai“ – tai bendras jos autoriaus ir savaitraščio „Tremtinys“ sumanymas. Pusės tūkstančio puslapių leidinyje – beveik 100 autentiškų, anksčiau beveik niekur nespausdintų tremtinių vaikų pasakojimų, iliustruotų šimtais nuotraukų.
Anapus nužmogėjimo
„Šiandien jaunimui, kuris skaitys šią knygą, bus sunku patikėti okupantų nužmogėjimu iki ribos, kurią peržengusieji neturi teisės vadintis žmogumi. Knygoje... daugiau |
 |
2012-07-14 Algimantas Zolubas. Šventė atstumtųjų pastogėje....Godonė „Tremtinio“ 1000-ojo numerio išleidimo proga
Dažnai suprantamos tikros vertybės jų netekus. Skaudžiausiai išgyvenama netekus Motinos ir Tėvynės, nes jos paženklintos nesunaikinama meile.
Lietuvis, gyvenęs savo Tėvynėje ir laisvėje, tarsi nejautė tų vertybių, bet kai per tremtis jų neteko, jį užvaldė liga, tėvynės ilgesiu arba nostalgija vadinama. Ta liga labiausiai sirgo tie, kuriuos į Sibirą išgabeno, sirgo ir tie, kurie atsidūrė užsieniuose, nes ir vieni, ir kiti neteko Tėvynės.... daugiau |
 |
2012-07-13 Vidmantas Valiušaitis. Aplodismentai
Yra toks poetas Leonardas Žitkevičius (1914-1995): talentingas kūrėjas, gabus žurnalistas, išradingas redaktorius. Tačiau jo kūrybos pavyzdžių veltui ieškotume knygynų lentynose. Arba jo vardo - literatūros, žurnalistikos istorijos vadovėliuose. Nerasime. Ne ta "mostis". Neįsileidžiamas. Kaip ir kai kurie kiti talentingi kūrėjai, kurie "neįsirašo" į kraštutinio liberalizmo apologetų peršamą vertybių sampratą.
L.Žitkevičiaus "problema" buvo ta, kad jis tuos liberalizmo pamokslininkus... daugiau |
 |
2012-07-12 Genovaitė BALIUKONYTĖ. Maironis ir šiandiena: užmirštos ar tebegyvos jo eilės tautos atmintyje?
Švenčiant vieno žymiausių tautos žmonių – kunigo, pedagogo ir XIX–XX amžių lietuvių romantizmo poeto Maironio (tikroji pavardė Jonas Mačiulis) 150 metų gimimo jubiliejų norisi ne tik prisiminti šią mūsų istorijai svarbią asmenybę, bet ir patyrinėti, ar laiko dulkės neužgožė šio tautos dainiaus atminimo, ar neišsipildė tai, ką jis rašė: Išnyksiu kaip dūmas, neblaškomas vėjo,/ Ir niekas manęs neminės!... daugiau |
 |
[1] « 18 | 19 | 20 | 21 | 22 | 23 | 24 | 25 | 26 | 27 | 28 | 29 | 30 » [40]
|
IŠ PRAEITIES...
PRIEŠ 86 METUS
PETRAS PŪKELIS
,,IERARCHIJA"
Tarp kolegų pasidairius,
yra giminės įvairios,
Nors, kas skaito tik gazietą,
gal būt, to nepastebėtų.
Yra giminė - vyriausių,
Jie tarp raštų įsirausę,
Nors minkštoką turi kėdę.
bet labai nesaugiai sėdi.
Jei su plunksna ką nors daro,
tai parašo žodį svarų,
O jeigu parašo nieką,
tai nelaiko tai per grieką.
Paskiau eina sekretoriai,
žmonės nelabai padorūs.
Šitie žmonės visą laiką
tik ką nors nubraukti taiko.
Ir didžiausią nuo jų kančią
tai reporteriai iškenčia.
Nubraukė eilutę, kitą,
ot ir nėra poros litų...
(1934 metai. Iš pirmojo Lietuvos žurnalistų sąjungos metraščio)
|