Komentarai

2020-04-05
COVID-19. Ko nereikėtų daryti žurnalistams?

Taip, Lietuva – sudėtingoje situacijoje. Taip, visi sunerimę sekame naujausias žinias ir nepaliaujamai svarstome, iki kada tas košmaras tęsis... Taip, žurnalistams darbo – per akis. Bet ar tikrai visi žurnalistai dirba laikydamiesi elementaraus padorumo principų? Nekalbu apie politikos apžvalgininkus – tegu jie pliekia dešiniuosius ir kairiuosius, anot prezidento, viršutinius ir apatinius... Noriu stabtelėti tik prie dienos naujienas, dienos aktualijas... daugiau

2020-02-17
Antanas Marčiulionis: Lietuvybės niokojimas ar įvaizdžio dalis?

Keiksnojam, keiksnojam valdžią už įvairius draudimus ir šį tą pasiekiam. Bent jau verslininkai tai tikrai. Taip ir pasakė tūlas Jonas ne itin prestižinėje gatvėje susisukęs lizdelį prekiauti bandelėmis ir virš durų suraitęs didoką savo firmelės pavadinimą DELICIOUS. „Ką tai reiškia? – klausiau stebėdamas, matyt, paskutinę namelio apdailą. „Skanumėlis, ponuli, galėsit vadinti „Skanumėliu“, – šysojosi užkalbintasis šančiškis. Kodėl... daugiau

2020-04-05
Virginija Grigaliūnienė: Invazinis grožis. Kas turi teisę teikti tokias paslaugas ir... kas jas teikia?

Kuri mergina/moteris nenori gražiai atrodyti! Žurnalistės – ne išimtis! Tik va prieš priimdamos sprendimus pasigražinti žurnalistės – neabejoju - įdėmiau už kitų profesijų damas pasigilina, kokiems specialistams tokias procedūras patikėti. Grožio fiasko Mano vaikystės laikų draugei (ne žurnalistei) labai nepasisekė – po tokio pasigražinimo ji ilgai ir piktai spjaudėsi... Tai kas gi nutiko? Ogi užuot pasidailinusi veido bruožus, draugė po lūpų paryškinimo (spalvos įvedimo – taip... daugiau

2020-02-06
Vitas Urbonas: laisvai, nepriklausomai Lietuvos žiniasklaidai – 30 metų

2020 m. visoje šalyje minimas Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo 30-metis, o kiek anksčiau, 2018 m. buvo paminėtas ir Atgimimo sąjūdžio 30-metis. Šias valstybei ir jos žmonėms reikšmingas sukaktis pažymi ir 1990 m. laisva, nepriklausoma tapusi Lietuvos žiniasklaida. Pačiais pirmaisiais šio laikotarpio metais (1990 m. vasario 9 d. priėmus Lietuvos spaudos ir kitų masinės informacijos priemonių įstatymą) ypač sparčiai... daugiau

2020-01-27
Vidas Mačiulis: prieš 170, 90, 20 metų ir Kauno apskrities skyrius šiandien

LIETUVOS ŽURNALISTŲ SĄJUNGOS KAUNO APSKRITIES SKYRIAUS VALDYBOS IR PIRMININKO V.MAČIULIO DARBO ATASKAITA UŽ KETVERIŲ METŲ (2016 01 09 – 2019 12 31) LAIKOTARPĮ LŽS Kauno apskrities skyriaus ataskaitinis ir rinkiminį susirinkimas vyksta maloniu laiku, pradėjus naujus 2020 metus, po gražaus ir prasmingo Lietuvos žurnalistų sąjungos, įkurto 1929-aisiais Kaune, devyniasdešimtmečio. O prieš dvidešimt, 2000-ųjų penkto mėnesio penktą dieną, penktą... daugiau

2020-01-27
Su žiniasklaidos vėliava – į „skaidrumo“ aukštumas

Paklauskime bet kurio labiau išprususio kaimyno nuomonės, kas paskutinį pusmetį Lietuvos žiniasklaidoje buvo populiariausi ir, drįsčiau sakyti, jie išvardins šias penkias pavardes: Ramūno Karbauskio, Sauliaus Skvernelio, Gabrieliaus Landsbergio, Jaroslavo Narkevičiaus ir Roko Masiulio. Jeigu pirmieji keturi – aktyvūs šalyje vykstančio nepertraukiamo politinio spektaklio dalyviai, tai penktasis, kaip teigiama, yra vienas perspektyviausių veikėjų būsimų scenarijų... daugiau

2020-01-24
Jie gynė lietuvišką žodį

Perskaičiau pernai, Lietuvos Nepriklausomybės kovų atminimo metais, išleistą „Knygnešio“ 5-ąją knygą. Joje atspausdinti autentiški atsiminimai žmonių, vienaip ar kitaip 1864–1904 metais kovojusių už spausdintą lietuvišką žodį lotynišku raidynu. Leidinyje skelbiami ne tik draudžiamosios spaudos gabentojų – knygnešių, bet ir juos pažinojusių žmonių atsiminimai. Jame pasitaiko žinių ne tik apie nemažai tyrinėtus draudžiamosios spaudos gabentojus, jos platintojus... daugiau

2020-01-24
Monika Krikštopaitytė: esminiai žiniasklaidos rėmimo fondo trūkumai

Internetinio kultūros dienraščio ir spausdinto kultūros savaitraščio „7 meno dienos“ redaktorė ir Kultūros periodinių leidinių asociacijos vadovė Monika Krikštopaitytė dalinasi savo nuomone apie daug diskusijų sukėlusį naują Žiniasklaidos rėmimo modelį. Mes esame be galo susijaudinę, kad kultūrine spauda pastaruoju metu taip atkakliai imta rūpintis, mūsų situacija domisi ir Kultūros ministerija, ir Kultūros komiteto... daugiau

2019-12-13
Povilas Jegorovas. Knyga ,,Zamenhofas: biografinė apybraiža“

Pažymint tarptautinės Esperanto kalbos kūrėjo žymiausio pasaulio litvako Liudviko Lazario ZAMENHOFO gimimo 160-ąsias metines Pasaulio lietuvių centro leidykla bendradarbiaudama su Lietuvos esperantininkų sąjunga išleido Aleksandro KORŽENKOVO knygą „Zamenhofas: biografinė apybraiža“. Tai jau septintoji lietuvių kalba išleista knyga apie šio didžio humanisto ir mąstytojo gyvenimą, kūrybą, veiklą. Pirmasis platesnę L.ZAMENHOFO biografiją... daugiau

2019-11-23
P. S. Krivickas. Fotomenininkų sąjunga Lietuvos kultūros panoramoje

Prieš penkiasdešimt metų, 1969-ųjų rudenį, Vilniuje buvo įkurta Lietuvos fotomeno draugija (dabar Lietuvos fotomenininkų sąjunga.) Šios kūrybinės sąjungos istorijos tęsinys. Pradžia mūsų svetainės aktualijose (2019 11 23). 2. Kaip buvo prieš beveik šešis dešimtmečius? Ypač įstrigo atmintin LŽS Fotosekcijos organizuota 1962-ųjų ekspozicija, kurią jau įsileido Lietuvos dailės muziejus, veikęs... daugiau

2019-10-23
P. Jegorovas.Liudvikas Zamenhofas ir Lietuva

Prieš 160 metų gimė tarptautinės esperanto kalbos kūrėjas, didis mąstytojas ir humanistas , garsiausias pasaulio litvakas Liudvikas Lazaris ZAMENHOFAS.. Jungtinių T\autų organizacija švietimo, mokslo ir kultūros klausimais UNESCO du kartus jį buvo įtraukusi į minėtinų žymiausių pasaulio žmonių sąrašą – 1959 m., kuomet buvo pažymimos Liudviko ZAMENHOFO 100-osios gimimo metinės, ir 2017 m. , kuomet buvo pažymimos jo mirties... daugiau

2019-10-07
P.A.Kaunas. Kraujuojanti, dar vis negyjanti, Lietuvos žaizda

Mintys apie Aleksandro Vitkaus ir Chaimo Bargmano knygą ,,Vilkijos getas 1941 mertais". Žemaitijoje - mažai judinti dirvonai A. Vitkus ir Ch. Bargmanas šią temą gvildenti pradėjo nuo Žemaitijos regiono, nes jis dar kol kas buvo mažiausiai tyrinėtas. Aplankė Kretingos (12 valsčių), Raseinių (12 valsčių), Telšių (9 valsčiai), Mažeikių (8 valsčiai), Tauragės (12 valsčių) apskritis. Klaipėdos krašte (70 vietovių), kuriose vyko žydų žudynės ir dabar... daugiau

1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 | 10 | 11 | 12 | 13 » [40]